Lietuviai sparčiai bankrutuoja – kone sparčiausiai ES

Tuo metu, kai Vakarų šalyse fizinių asmenų bankrotų mažėja, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje vis daugiau gyventojų nutaria pradėti bankroto procesą, teigia mokumo informaciją renkančios ir vertinančios bendrovės „Creditreform Lietuva“ specialistai.

Ir dabar Lietuvą pagal fizinių asmenų bankrutavimo tempus Europoje lenkia tik keletas šalių.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Ir dabar Lietuvą pagal fizinių asmenų bankrutavimo tempus Europoje lenkia tik keletas šalių.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jul 4, 2016, 10:47 AM, atnaujinta May 19, 2017, 11:12 PM

„Lietuvoje gyvenantys fiziniai asmenys galimybę bankrutuoti gavo tik 2013 m. kovo 1 d., – sako bendrovės „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas, – iki šiol pradėti gyvenimą iš naujo nutarė 897 gyventojai. Iš jų 68 bankrutuojančiųjų bylos jau baigtos.

Per 2015-uosius bankrotais pasiskelbė 414 fizinių asmenų, kas 13,4 proc. daugiau nei užpernai. Žinant, kad 2008 m. ekonominė krizė į finansinių problemų liūną įstūmė ne vieną tūkstantį Lietuvos gyventojų, realu tikėtis, kad pagal fizinių asmenų bankrotų augimo tempus mūsų šalis dar ilgokai bus viena pirmųjų Europoje. Net nepaisant to, kad lietuviška privataus asmens bankrutavimo procedūra labai sudėtinga ir gali trukti net penkis metus.“

Ir dabar Lietuvą pagal fizinių asmenų bankrutavimo tempus Europoje lenkia tik keletas šalių. Lyginant su 2014-aisiais, privačių asmenų bankrotų daugiau nei pas mus užderėjo tik Slovakijoje (+85,6 proc.) ir Latvijoje (25,1 proc.). Mažesnis augimas nei Lietuvoje fiksuotas Estijoje (+7,6 proc.). Iš Rytų ir Vidurio Europos šalių, kurios dalyvavo tyrime, fizinių asmenų bankrotų sumažėjo tik Čekijoje (-7 proc.)

Vakarų Europoje gyventojai pernai aktyviau bankrutavo Švedijoje (+11,7 proc.), Šveicarijoje (+6,4 proc.) bei Suomijoje (+0,9 proc.). Didžiojoje Britanijoje, kur lietuviai ir dabar mėgsta bankrutuoti, privačių bankrotų apmažo 20 proc.

Tikėtina, kad šis skaičius gali susitraukti dar labiau dėl šalies išstojimo iš ES. Vokietijoje tokių bankrotų skaičius taipogi krito 8,6 proc.

Skaičiuojant tūkstančiui gyventojų, 2015-aisiais aktyviausiai privatūs asmenys bankrutavo Čekijoje (2,72 bankroto tūkstančiui gyventojų), Didžiojoje Britanijoje (1,42), Austrijoje ir Švedijoje (po 1,16). Lietuvoje tūkstančiui gyventojų teko 0,14, tuo metu kai Latvijoje – 0,8, o Estijoje – 0,51 fizinio asmens bankroto.

„Atkreiptinas dėmesys, kad šis rodiklis priklauso ne tiek nuo šalies ekonomikos būklės, kiek nuo to, kaip fizinių asmenų bankroto procesas reglamentuotas atskirose Europos valstybėse, – aiškina bendrovės „Creditreform Lietuva“ vadovas, – Ne paslaptis, kad, pavyzdžiui, į Didžiąją Britaniją palankūs ekonominių problemų sprendimo įstatymai pritraukia ir kitų ES šalių piliečius, siekiančius asmeninio bankroto ir negalinčius to padaryti tėvynėje. O štai Ispanijoje, turinčioje 47 mln. gyventojų, pernai įregistruoti tik 594 privatūs bankrotai, arba tik 0,013 bankroto tūkstančiui šalies gyventojų. Palyginimui, dvidešimt tris kartus mažesnėje Latvijoje pernai bankrutavo 1616 privačių asmenų.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.