KT pranešė nagrinėsiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) prašymą ištirti Fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatų atitikimą šalies Konstitucijai.
LAT prašo ištirti, ar už sukčiavimą nuteistam asmeniui gali būti iškelta bankroto byla neišnykus jo teistumui, jeigu dėl to jis tapo nemokus. Taip pat prašoma ištirti minėto įstatymo nuostatos, leidžiančios nurašyti reikalavimus atlyginti tyčinės nusikalstamos veikos padarytą žalą.
LAT teigimu, pagal šiuo metu galiojančius įstatymus bankroto procedūrai pasibaigus likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, kylantys dėl tyčiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, gali būti nurašyti.
Teismo teigimu, reikalavimas atlyginti žalą skiriasi nuo kitų kreditorių reikalavimų, nes jis kyla dėl to, kad skolininkas tyčia sąmoningai padarė draudžiamą veiką, žalos reikalaujantis asmuo nėra savanoriškas kreditorius, todėl jo galimybės apsisaugoti nuo galimos žalos yra ribotos.
„Tačiau pagal įtvirtintąjį teisinį reguliavimą tyčine nusikalstama veika padaryta žala, nors ir priteista, gali likti visiškai ar iš dalies neatlyginta, todėl abejotina, ar toks teisinis reguliavimas atitinka Konstituciją“, – rašoma KT pranešime spaudai.
Be to, LAT pažymi, kad įstatymas numato galimybę iškelti bankroto bylą už sukčiavimą nuteistam asmeniui, jei dėl tos veiklos padarymo jis tapo nemoku, tačiau už panašų nusikaltimą – kreditinį sukčiavimą – nuteistam asmeniui bankroto byla negali būti iškeliama. Anot LAT, skirtingu asmenų, padariusių panašius nusikaltimus ir dėl jų tapusių nemokiais, traktavimu pažeidžiamas konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas.
