KT pranešė nagrinėsiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT)
prašymą ištirti Fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatų
atitikimą šalies Konstitucijai.
LAT prašo ištirti, ar už sukčiavimą nuteistam asmeniui gali
būti iškelta bankroto byla neišnykus jo teistumui, jeigu dėl to
jis tapo nemokus. Taip pat prašoma ištirti minėto įstatymo
nuostatos, leidžiančios nurašyti reikalavimus atlyginti tyčinės
nusikalstamos veikos padarytą žalą.
LAT teigimu, pagal šiuo metu galiojančius įstatymus bankroto
procedūrai pasibaigus likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai,
kylantys dėl tyčiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, gali
būti nurašyti.
Teismo teigimu, reikalavimas atlyginti žalą
skiriasi nuo kitų kreditorių reikalavimų, nes jis kyla dėl to, kad
skolininkas tyčia sąmoningai padarė draudžiamą veiką, žalos
reikalaujantis asmuo nėra savanoriškas kreditorius, todėl jo
galimybės apsisaugoti nuo galimos žalos yra ribotos.
„Tačiau pagal įtvirtintąjį teisinį reguliavimą tyčine
nusikalstama veika padaryta žala, nors ir priteista, gali likti
visiškai ar iš dalies neatlyginta, todėl abejotina, ar toks
teisinis reguliavimas atitinka Konstituciją“, – rašoma KT
pranešime spaudai.
Be to, LAT pažymi, kad įstatymas numato galimybę iškelti
bankroto bylą už sukčiavimą nuteistam asmeniui, jei dėl tos
veiklos padarymo jis tapo nemoku, tačiau už panašų nusikaltimą –
kreditinį sukčiavimą – nuteistam asmeniui bankroto byla negali
būti iškeliama. Anot LAT, skirtingu asmenų, padariusių panašius
nusikaltimus ir dėl jų tapusių nemokiais, traktavimu pažeidžiamas
konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas.