Testamentas artimuosius apsaugo nuo konfliktų

Po teismų dėl turto paveldėjimo šiaulietė Vilma įsitikino: atsainiai žiūrėti į dokumentų tvarkymą yra didelė klaida.

Testamentą gali sudaryti kiekvienas veiksnus žmogus, norintis pats nustatyti, kam atiteks jam priklausantis turtas.<br>D.Umbraso nuotr.
Testamentą gali sudaryti kiekvienas veiksnus žmogus, norintis pats nustatyti, kam atiteks jam priklausantis turtas.<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Sep 3, 2016, 9:00 AM, atnaujinta May 14, 2017, 4:30 AM

Vilma su gyvenimo partneriu nesusituokusi išgyveno 10 metų. Abu anksčiau jau buvo vieną kartą vedę ir išsituokę, todėl antros santuokos įteisinti neskubėjo.

Deja, praėjusiais metais Vilmos gyvenimo draugą ištiko infarktas, po kurio jis nebeatsigavo. Po šio smūgio sekė dar vienas. Paaiškėjo, kad vyras nebuvo palikęs testamento. Iš pradžių atrodė, kad namas, kurio antrą aukštą pora baigė statyti naudodami ir moters uždirbtas lėšas, turėtų atitekti Vilmai. Vyras vaikų neturėjo. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad į poros turtą pretenduoja ir du vyresni velionio vyro broliai.

Dabar Vilma bylinėjasi, kad atgautų bent tuos pinigus, kuriuos įdėjo į namo statybą, nes pagal įstatymą visą brolio turtą paveldėjo jo broliai. Tačiau moteris abejoja, ar jai pavyks atgauti savo į bendrą ūkį įdėtus pinigus, nes dokumentų, įrodančių jos indėlį, išlikę labai nedaug.

Vyrai sudarinėja rečiau

„Jeigu mirusysis nepalieka testamento, jo turtas yra paveldimas pagal įstatymą, – sako teisingumo ministras Juozas Bernatonis. – Deja, praktika rodo, kad jeigu testamento nėra, dažnai net tarp artimiausių žmonių kyla nesutarimų dėl paveldėjimo, prasideda teisminiai ginčai“.

Valstybės įmonės Registrų centro tvarkomo Testamentų registro duomenimis, Lietuvoje per 2015 metus Testamentų registre buvo įregistruotas 22 551 testamentas. Įvertinus Lietuvos gyventojų skaičių, galima teigti, kad testamentus sudaro kas 130 gyventojas. Iš viso šiuo metu Testamentų registre saugoma informacija apie daugiau kaip 360 tūkst. testamentų, kuriuos sudarė Lietuvoje gyvenantys asmenys.

Daugiausia paskutinės valios aktų sudaro vyresni nei 50 metų asmenys: 2015 metais tokių būta 3413, o jaunesnių nei 50 metų beveik perpus mažiau – 1870.

„Jaunesnių žmonių motyvas parašyti testamentą dažnai būna gyvenimas nesusituokus: be testamento vieno iš poros mirties atveju antrajam gali tekti savo teises įrodinėti teisme. Taip pat dažniau testamentus sudaro pavojingą darbą dirbantys jauni žmonės, daugiau turto sukaupę gyventojai, emigrantai“, – sako J.Bernatonis. Testamentų registro duomenimis, moterys į testamentus žiūri atsakingiau nei vyrai: būtent moterys turtą ateities kartoms paskirsto dažniau.

Verta pasitelkti notarą

Testamentą gali sudaryti kiekvienas veiksnus žmogus, norintis pats nustatyti, kam atiteks jam priklausantis turtas jo mirties atveju. Kiekvienas gyventojas testamentu gali palikti visą savo turtą arba jo dalį vienam ar keliems asmenims, kurie yra ar nėra įpėdiniai pagal įstatymą. Taip pat savo turtą galima palikti valstybei, savivaldybėms, labdaros organizacijoms, juridiniams asmenims. Kad būtų patikimiau, rekomenduojama testamentą tvirtinti pas notarą. Esant užsienyje, testamentą galima patvirtinti Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose. Toks testamentas vadinamas oficialiuoju. Ypatingais atvejais testamentą gali tvirtinti kiti asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietoje esančio asmens testamentą gali patvirtinti tos įstaigos viršininkas, ligonio – vyriausiasis gydytojas, jūreivio – kapitonas, kario – dalinio viršininkas) – tokie testamentai prilyginami oficialiesiems, tačiau juos patvirtinę asmenys testamentą kiek įmanoma skubiau privalo perduoti notarui.

Viskas – Testamentų registre

Notaras, patvirtinęs testamentą, per tris darbo dienas apie tai praneša Testamentų registrui. Registrų centro tvarkomame Testamentų registre saugoma informacija apie visus testamentus, patvirtintus nuo registro įsteigimo – 2001 m. liepos 1 d.

Testamentų registre įrašomi duomenys apie testamento sudarymo faktą, o duomenys apie testamento turinį, testatoriaus pareikštą valią ir duomenys apie paveldėtą turtą nekaupiami. Testamentų registre registruojami ne tik testamentai, bet ir palikimo priėmimo ar atsisakymo faktai.

Duomenys apie sudarytus testamentus teikiami tik po testatoriaus mirties. Informaciją, kuris notaras patvirtino ar priėmė saugoti asmens sudarytą testamentą, ar yra įregistruotas palikimo priėmimo faktas, galima sužinoti prisijungus prie Registrų centro tvarkomų registrų duomenų platinimo sistemos per įmonės interneto svetainę arba atvykus į vieną šios įmonės filialų. Registrų centre galima sužinoti ne tik tai, ar asmuo sudaręs testamentą Lietuvoje, – paiešką galima atlikti ir užsienio šalių testamentų registruose.

Daugiau informacijos www.registrucentras.lt

Parengta bendradarbiaujant su VĮ Registrų centru

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.