Staigmena emigrantui – bauda už nusikaltimą, kurio jis nepadarė

Sumokėti už kito žmogaus nuodėmes. Tokia našta teko kauniečiui. Jis dirbdamas Londone neva mėgino Kaune iš prekybos centrų pavogti dešrą ir sūrio lazdelių. Policijos pareigūnai jau ieško savo klaidos, o Kauno apygardos teismo teisėjai – teisybės.

Atostogos Londone gyvenančiam G.Lukševičiui virto kova įrodinėjant, kad Kauno prekybos centruose maisto nevogė ir už svetimas klaidas baudų nemokės.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Atostogos Londone gyvenančiam G.Lukševičiui virto kova įrodinėjant, kad Kauno prekybos centruose maisto nevogė ir už svetimas klaidas baudų nemokės.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Emigrantas kaltinamas sausio pabaigoje ir gegužės pradžioje apsivogęs Kaune.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Emigrantas kaltinamas sausio pabaigoje ir gegužės pradžioje apsivogęs Kaune.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Sigita Purytė („Lietuvos rytas“)

2016-09-18 14:38, atnaujinta 2017-05-12 17:37

Kaunietis Gediminas Lukševičius jau keliolika metų gyvena ir dirba Londone. Jis su žmona keliskartus per metus grįžta į Lietuvą pailsėti ir aplankyti giminių.

Šios vasaros pabaigoje į Kauną pora atvyko pabūti su G.Lukševičiaus motina. Vėliau ketino traukti prie jūros.

Tris savaites turėjęs trukti poilsis gimtoje šalyje virto skausminga kova su vėjo malūnais.

Gavo antstolės raštą

Vos emigrantams sugrįžus, tą pačią dieną G.Lukševičiaus motina gavo laišką iš antstolės. Jame G.Lukševičius buvo raginamas sumokėti 212 eurų.

„84 eurai bauda ir 126 eurai vykdymo išlaidos“, – skelbė raštas. Vyras nesuprato, už ką buvo nubaustas, todėl susisiekė su antstole.

Tačiau ši negalėjo nieko paaiškinti, pasiūlė kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją, kuri ir siekė išieškoti skolą.

Ten jam paaiškino, kad bauda skirta pagal teismo nutarimą. Vyras pirmąsyk išgirdo, kad du kartus buvo pagautas parduotuvėje bevagiąs maisto produktus.

Suklaidino viena raidė?

Esą G.Lukševičius buvo pagautas vagiantis sausio pabaigoje ir gegužės pradžioje.

„Abu kartus mes buvome užsienyje. Dabar vyrui reikės įrodyti, kad tomis dienomis jis dirbo Londone“, – aiškino G.Lukševičiaus žmona.

Pora toliau sekė dokumentų pėdomis, šį kartą vedančiomis į Kauno Žaliakalnio policijos komisariatą.

Ten jiems parašė, kad yra dvi bylos, ir patarė važiuoti į Kauno apylinkės teismą.

Teisme pora sužinojo, kad likusios vos kelios dienos nutarimui apskųsti.

Klaida paaiškėjo perskaičius vogti mėginusio žmogaus ranka parašytą pasiaiškinimą.

„Kita pavardė, telefonas ne tas, braižas ne tas. Gyvena kitoje gatvėje. Mano pavardė Gediminas Lukševičius, o ten (pasiaiškinime) – Gedas Lukoševičius. Viena pavardės raide daugiau“, – aiškino į nemalonumus pakliuvęs vyras.

Jis spėjo, kad suklydo duomenų bazėje pavardės ieškoję policijos patruliai, kurie apsaugos iškviesti atvyko į parduotuvę. Galimai iš ten – ir nekalto žmogaus asmens kodas.

„Spėju, kad vagis buvo paleistas. O policija rėmėsi duomenimis iš duomenų bazės“, – spėliojo G.Lukševičius.

Skiriasi gyvenamoji vieta

Akylesnis tikrintojas būtų pastebėjęs, kad nesutampa vyro nurodytas ir gyventojų registre pateikiamas adresai. Vogti maistą bandęs vyras rašė, kad gyvena Partizanų gatvėje.

Tuo tarpu G.Lukševičiaus gyvenamoji vieta deklaruota Jungtinėje Karalystėje, o registruotas jis Kovo 11-osios gatvėje.

Byloje nurodyta, kad apie posėdžio vietą ir laiką vogti bandžiusiam vyrui pranešta tinkamai. Tuo tarpu teisme linksniuotas ir baudą gavęs G.Lukševičius nesulaukė nė vieno laiško iš teismo ar kitų institucijų, tik iš antstolės.

Vyras spėjo, kad laiškai keliavo į Partizanų gatvę.

„Pavardė – mano vyro, o adresas – Partizanų gatvė“, – piktinosi G.Lukševičiaus žmona.

Byloje yra ir kitų neatitikimų.

Vienas jų, kad G.Lukševičius „dėl padaryto nusikaltimo sutinka ir labai gailisi“, nors apie jį sužinojo tik susimokėjęs baudą.

Reikalaus atlyginti žalą

„Jaučiamės įskaudinti. Buvo sugadintos mūsų atostogos. Savaitę rijau tabletes. Mums reikėjo į pajūrį važiuoti, o mes dar lakstėme dėl šitų dalykų“, – graudinosi moteris.

Ją įskaudino ir pareigūnų požiūris. „Gal jūs turite antrininką? Gal kada gyvenote tuo adresu? – pareigūnų klausimus prisiminė pašnekovė ir piktinosi: – Gal mus kvailiais laiko? Mes sąžiningi žmonės, niekada nesame nieko pavogę.“

Ji tikino reikalausianti iš valstybės atlyginti patirtą žalą.

„Dabar turime samdyti advokatę ir išieškoti pinigus. Reikės gauti patvirtinimą, kad tomis dienomis vyras dirbo, dokumentus versti iš anglų kalbos. Visur reikės mokėti“, – kam reikės pinigų, vardijo emigrantė.

Pora sieks susigrąžinti ir antstoliams sumokėtus pinigus.

Nežino, ar nebus naujų klaidų

„Jei Gediminas nebūtų antstoliams sumokėjęs, jį būtų sustabdę oro uoste ir neleidę išskristi. Ir gerai, kad atvažiavome dabar. Po metų suma būtų padidėjusi“, – guodėsi G.Lukševičiaus žmona.

Pora nereikalaus iš valstybės nieko daugiau, tik tiek, kiek išleido ieškodami tiesos.

Baisiausia moteriai, kad brangiai kainuojanti klaida gali pasikartoti.

„Kas bus kitą kartą? Policija pasakė: gal bus daugiau (bylų). Juk dvi vagystės įvyko skirtingose vietose, skirtingais mėnesiais. Už kokias dar to vyro klaidas teks atsakyti Gediminui?“ – retoriškai klausė poilsiautoja.

Suklydo policijos patruliai?

Kauno Žaliakalnio policijos komisariato viršininkas Egidijus Kriaučionis sakė, kad yra linkęs tikėti G.Lukševičiaus pasakojimu.

„Tie žmonės buvo atvykę, kalbėjausi su jais. Pagrindo jais netikėti nėra. Pakalbėjus panašu į tai, kad bus įvykusi klaida. Matyti, kad duomenys yra sumaišyti – vieno žmogaus anketiniai duomenys, kito žmogaus adresas.

Atliekame patikrinimą, nustatysime, kurioje grandyje įvyko klaida“, – kalbėjo E.Kriaučionis.

Bent vienas iš dviejų protokolų buvo surašytas policijos patrulių, kurie nuvyko į iškvietimą. Jie galimai ir suklydo vesdami duomenis.

„Struktūriškai patruliai yra atskiras padalinys.

Protokolas buvo surašytas ne mūsų pareigūnų, mes paprastai nepertikriname duomenų, tik susiuvame bylą ir pateikiame teismui. Bet patikrinsime ir šitą variantą, ar komisariate buvo dar atliekami papildomi veiksmai.

Bandysime paprašyti įrašų iš administracinės bylos ir mėginsime susidėlioti taškus, kas čia įvyko“, – kalbėjo komisariato viršininkas.

Bandys atkurti teisingumą

E.Kriaučionis įsitikinęs, kad įvyko žmogiška klaida, niekas niekam nenorėjo pakenkti.

„Gal per skubėjimą ar neatidžiai buvo pasižiūrėta. Vardai tie patys, pavardė skiriasi viena raide, grynai žmogiška klaida“, – aiškino komisariato viršininkas.

Pareigūnui yra žinoma atvejų, kai nusikaltęs asmuo prisistatė kitu asmeniu – draugu, pažįstamu, gimine.

„Bet čia kitoks atvejis. Galbūt tas žmogus pasakė teisingus duomenis, bet pildant galėjo būti suklysta“, – sakė E.Kriaučionis.

Jis tikino, kad policija sieks atkurti teisingumą.

„Tai neturėtų ilgai užtrukti. Vos tik gausime bylos kopijas iš teismo, patikrinsime, kuriame etape tie duomenys pasikeitė ir atsirado G.Lukševičiaus duomenys“, – aiškino pareigūnas.

Nustačius, kad suklydo pareigūnai, policija privalės kreiptis į teismą ir prašyti, kad šis panaikintų nutarimus.

„Panaikinus nutarimą turėtų išnykti ir pasekmės. Žmogus tada gali kreiptis dėl baudos išieškojimo sustabdymo arba dėl grąžinimo, jei bauda buvo išieškota“, – aiškino Kauno Žaliakalnio policijos komisariato vadovas.

Tokių klaidų pasitaiko labai retai

Vaida Bytautė

Kauno apylinkės teismo pirmininko padėjėja ryšiams su visuomene

„Labai apgailestaujame dėl šio nesusipratimo. Tai – žmogiškasis veiksnys, kuris egzistuoja.

Tokie paaiškėję atvejai priverčia kiek įmanoma atidžiau svarstyti administracinių teisės pažeidimų bylas, perduodamas iš policijos, ir taikyti aukštesnius tokių bylų perdavimo teismams standartus.

Per vieną dieną 5–6 mūsų teismo teisėjai išnagrinėja apie 100 administracinio teisės pažeidimo bylų. Įstatymas numato, kad bylos dėl smulkios vagystės turi būti išnagrinėtos per 5 dienas.

Tokių klaidų pasitaiko labai retai. Jei paaiškės, kad klaida vis dėlto buvo padaryta, aukštesnės instancijos teismas gali ją ištaisyti.“

Apsauga nesiaiškina – kviečia policiją

Rosvaldas Gorbačiovas

„Maxima.lt“ korporacinių reikalų departamento direktorius

„Prekybos tinklai su vagystėmis ar mėginimais vogti susiduria kasdien. Vien mūsų tinklo parduotuvėse, kurių yra per 230, per mėnesį nustatoma apie tūkstantį vagysčių.

Dažniausiai žmonės vagia tokius produktus, kuriuos lengva slėpti, bei tuos, kurie greitai suvartojami. Populiari tarp ilgapirščių kava, alkoholis (ypač brangesnis – pavyzdžiui, konjakas), kosmetika, skutimosi priemonės. Iš maisto produktų – įkrai, šokoladas, brangesnės dešros.

Yra ir tokių, kurie ima viską, kas po ranka papuola.

Dažniausiai vogti linkę asocialūs asmenys, narkomanai. Bet pasitaiko ir pagarbą keliančių žmonių. Vogti bando močiutės, bedarbiai, šeimos – tėvas su dukra ar vyras su žmona. Negalima sakyti, kad vagia tik valkatos. Kartais žmonės neapsižiūri, bet daugeliu atvejų tyčia siekiama pavogti.

Jeigu pastebimas mėginimas vogti, apsauga nesiaiškina, bet kviečia policiją – ji aiškinasi tapatybę, motyvus.

Jei žmogus mėgina apsimesti kitu asmeniu, tai jau ne mūsų reikalas. Apsaugos funkcija – apsaugoti įmonės turtą. Būtent policija renka duomenis ir įvertina asmens veiksmus.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.