Bankų atstovai tai vadina pertekliniu reguliavimu, atgrasysiančiu investuotojus ir galimai praretinsiančiu finansų įstaigas. Be to, kalbama apie tai, kad bankai, norėdami išsaugoti pelną, galimai pakels kitų paslaugų įkainius, tarkim, būsto kredito palūkanas.
Nuo 2017 m. vasario 1 d. bankai ir kredito unijos privalės suteikti galimybę visas būtiniausias mokėjimo paslaugas gauti už ne didesnę kainą kaip 1,5 Eur, nepasiturintiems gyventojams – 0,75 Eur per mėnesį. Tokia kaina nustatyta pagal Lietuvos banko (LB) patvirtintą metodiką.
LB teigimu, to reikėjo siekiant, kad būtiniausios mokėjimo paslaugos gyventojams būtų teikiamos už prieinamą kainą.
Bankų atstovai jau anksčiau piktinosi, kad komercinių bankų paslaugų įkainius turi reguliuoti rinka, o ne centrinė finansų įstaiga.
Penktadienį LB paskelbus apie permainas, Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovas Stasys Kropas sakė, kad toks sprendimas – ne naujiena, jis buvo laukiamas.
„Mūsų pozicija išlieka tokia pati: tai – perteklinis reguliavimas. Manome, kad tų uždavinių buvo galima pasiekti nesukeliant reputacinės rizikos investuotojams ir galbūt nesukeliant koncentracijos rizikos“, – sakė S.Kropas.
Jis pabrėžė, kad administracinis reguliavimas yra gąsdinantis dalykas.
„Tokia žinia neatrodo simpatiška investuotojams. Mat tai neprognozuojamas dalykas: jei jau vieną kartą taip padaryta, tai gali būti ir kitoks reguliavimas taikomas“, – apie riziką bankų reputacijai sakė LBA vadovas.
Pasak jo, gali kilti ir finansų įstaigų koncentracijos rizika.
„Kainos metodika nustatyta remiantis trijų Skandinavijos ir dviejų Baltijos šalių kainų lygiu. Tai ekonomiškai nėra pagrįsta, nes mes negalime ekonomiškai lygintis su Skandinavija, juk ten kitoks kainų lygis.
Ši kainodara gali būti skausminga kai kuriems rinkos dalyviams, nes nesusidarys pelnas iš šių paslaugų teikimo. Tokiu atveju klientai turės keltis į didesnius bankus, kuriems reguliavimas nėra toks skausmingas, kaip kad mažesniems rinkos dalyviams, kurie labiau orientuojasi į regionų segmentą.
Tarkim, kredito unijoms bus nuostolinga taikyti tokį krepšelį.
Tai akivaizdu. Ką jos gali daryti? Galbūt joms reikės uždaryti dalį aptarnavimo punktų, ieškoti būdų, kaip „sutilpti“ į nustatytos kainodaros rėmus.
Tų paslaugų sąnaudos bankuose yra labai skirtingas. Todėl vidutinės temperatūros nustatymas palatoje nei vieniems, nei kitiems ligoniams nėra patrauklus“, – sakė S.Kropas.
