Dabar papildomų atostogų suteikimo tvarką yra nustačiusi Vyriausybė, todėl papildomos kelių dienų atostogos už darbo stažą priklauso automatiškai.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas tokią tvarką siūlė palikti ir nuo 2017 metų turinčiame įsigalioti naujajame Darbo kodekse, tačiau parlamentarai pritarė liberalo Gintaro Steponavičiaus pataisai, kuria jis pasiūlė dėl tokių atostogų su darbdaviu tartis asmeniškai.
Tačiau po prezidentės Dalios Grybauskaitės veto tobulindamas kodeksą Socialinių reikalų ir darbo komitetas nutarė, kad šiuo klausimu reikia grįžti prie dabartinės tvarkos.
Seimas po svarstymo tam pritarė, bet priimti pataisų neužteko balsų ir Seimas dėl kodekso pakeitimų žada balsuoti šį ketvirtadienį.
A.Palionis sako, kad nauja papildomų atostogų už ilgalaikį nepertraukiamą darbą vienoje darbovietėje skyrimo tvarka stiprintų socialinį dialogą ir profesinių sąjungų derybines galias tariantis dėl geresnių sąlygų darbuotojams.
Tuo tarpu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas BNS pareiškė, kad tokia pataisa būtų darbuotojams ne į naudą.
„Kolektyvinėse sutartyse ganėtinai sudėtinga susitarti, nes darbdavys tų atostogų nenori duoti“, – teigė A.Černiauskas.
Pasak jo, kai darbdavys tariasi su darbuotoju dėl papildomų atostogų, iš karto reikalauja, kad jie „nusileistų darbdaviui kituose dalykuose“. „Ir tada labai sunkiai vyksta derybos“, – teigė jis.
A.Černiauskas taip pat pažymėjo, kad priėmus A.Palionio pataisą, nuo 2017 metų įsigaliojus naujam Darbo kodeksui, būtų neaišku, „ką daryti su tais žmonėmis, kuriems tos papildomos atostogos priklauso pagal dabar esančią ir iki Naujųjų metų dar galiosiančią tvarką“.
Profsąjungų teigimu, kolektyvines sutartis turi apie 15 proc. šalies įmonių.
Pagal dabar mažiausiai trijų kalendorinių dienų kasmetinės papildomos atostogos priklauso darbuotojams, turintiems didesnį kaip 10 metų nepertraukiamą darbo stažą toje pat darbovietėje. Už kiekvienus paskesnius 5 metus suteikiama dar po 1 dieną papildomų atostogų.
