Verslininkai apie puodelio mokestį: „Tai gal sugrąžinkime „gazirovkes“?

Jau kurį laiką netyla kalbos apie aplinkos ministro Kęstučio Navicko pasisakymą apie tai, kad plastikiniai ir popieriniai kavos puodeliai gali būti apmokestinti vienu euru už vienetą.

Jau kurį laiką netyla kalbos apie aplinkos ministro Kęstučio Navicko pasisakymą apie tai, kad plastikiniai ir popieriniai kavos puodeliai gali būti apmokestinti vienu euru už vienetą.<br>123rf nuotr.
Jau kurį laiką netyla kalbos apie aplinkos ministro Kęstučio Navicko pasisakymą apie tai, kad plastikiniai ir popieriniai kavos puodeliai gali būti apmokestinti vienu euru už vienetą.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Dec 14, 2016, 6:25 AM, atnaujinta Feb 9, 2018, 10:45 PM

Anot verslininkų, toks euro mokestis už vienkartinį puodelį grąžintų mus į blokados, ar dar gūdesnius – gazuotų automatų ir į laikraštį susuktos silkės laikus.

Atgal į praeitį?

Kavos namų „Vero Coffee House“ įkūrėjas ir valdybos pirmininkas Darius Vėželis teigė nesuprantantis tokio valdžios požiūrio ir juokaudamas siūlė leisti gerti tik vandenį iš čiaupo.

„Pirmiausia, jei jau taip norime spręsti su cukrumi, su alkoholiu ir vienkartiniais puodeliais iškylančias problemas – tai uždrauskime visus gėrimus ir gerkime tik vandenį iš čiaupo, nes jam pakuotės nereikia.

Arba kitas dalykas – tai gal grąžinkime gazirovkės automatus su viena stikline? Gal tai taps madinga ir tada nebus jokios taršos“, – ironizuodamas kalbėjo D.Vėželis.

Anot verslininko, jei viskam išeities ieškosime apmokestindami, yra tokia tikimybė, kad grįšime į senus blokados laikus.

„Mums reikėtų grįžti prie blokados, kai grietinės reikėjo eiti su savo indeliu, o silkę sukdavo į laikraštį ir dar po to jo užpakaliui nusivalyti užtekdavo. Juk tai daugkartinis naudojimas. Negalime visko suversti puodeliams, yra ir daugiau visokių dalykų, kurie teršia aplinką“, – nuomone apie puodelių apmokestinimą dalinosi D.Vėželis.

Vyras teigė, kad tokios priemonės nepadės sumažinti taršos, nes į tokią problemą reikia žiūrėti plačiau.

„Jei jau mąstant taip, tai kai kačiukai ir šuniukai kakutį padaro, viskas sudedama į plastikinius maišelius ir galiausiai atsiduria tame pačiame konteineryje. Klausimas: o gal juos kažkur atskiria ir kakutis keliauja žemės ūkiui gerinti, o maišelis perdirbamas?

O kur dar „McDonald'as“ ir „Hesburger'is“, kur į tą pačią šiukšliadėžę keliauja popierius, plastikas, maisto atliekos, kartonas ir šiaudeliai – o kas juos atrenka? Tai nuo kada kava tapo prabangos preke?“, – prisimindamas kitus pavyzdžius sakė D.Vėželis.

Apmokestintų ir pieną?

Pasak verslininko, jei Vyriausybė priimtų įstatymą apmokestinti plastikinius ir popierinius puodelius, galimai apmokestinti tektų ir pieno bei kefyro pakuotes.

„Noriu pasakyti, kad toks mokestis nebūtų taikomas tik puodeliui, juk tai yra ir pieno bei kefyro pakuotės, kurias visi perkame, o tarša – gi ta pati.

Kad ir kiek kainuotų puodelis, tai nereiškia, kad sumokėjęs pinigus ir išgėręs kavą galiu puoduką mesti pro automobilio langą. Mano nuomone, toks mokestis problemos neišspręs, reikia gilintis į tai, kas bus toliau, o jei dabar pažiūrėsime į miestų gatves, mes net nerasime einant gatve kur tą puodelį išmesti, juk visur tik bendros šiukšliadėžės. Infrastruktūros nėra. Siūlyčiau pradėti investuoti į rūšiavimo galimybes. Galbūt reikėtų pradėti remti perdirbimo gamyklas, nes ta pati pakuotė iš dalies yra ne tik taršos, bet ir higienos klausimas“, – savo siūlymus pateikė D.Vėželis.

Yra alternatyva

Verslininkas pasakojo, kad „Vero Cafe“ kavinės lankytojai ir dabar turi pasirinkimą kavą gerti iš keramikinių ar net daugkartinių puodelių.

„Žmogus turi alternatyvą – kavinėje jis gali gerti iš keramikinių puodelių. Taip pat žmonės gali atsinešti ir daugkartinio naudojimo puodelius „KeepCup“ ir gauti net 10 proc. nuolaidą kavai“, – sakė D.Vėželis.

Tačiau pasak jo, ir čia galima įžvelgti taršos galimybę, nes norint tinkamai išplauti keramikinius puodelius reikia laikytis higienos normų, kurios puodelių plovimui reikalauja atitinkamų skysčių ir dezinfekatų.

Mažiausia blogybė iš galimų?

Toks ministro siūlymas sukėlė didelę audrą ne tik tarp verslininkų. Į diskusijas įsitraukė ir kiti žinomi žmonės.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, kad jei šiuo metu reikėtų rinktis mažiausią blogybę iš esamų, ko gero tai būtų puodelių mokestis.

„Dauguma normalių žmonių pasisako už mažesnius, o ne už didesnius mokesčius. Bet dauguma jų taip pat pasisako ir už didesnius mokytojų ir visų kitų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus bei, apskritai, tinkamai finansuojamas viešąsias paslaugas.

Nenoriu būti velnio advokatu, bet jei reikėtų rinktis mažiausią blogybę iš svarstomų alternatyvų: didesni mokesčiai vidutinėms ir didesnėms pajamoms; euras už ne pirmojo būtinumo prekės vienkartinę pakuotę, kuri nėra perdirbama, bet turi alternatyvų ar akcizas cukrui.

Hmm? Geriausi mokesčiai yra tie, kurie turi teigiamus šalutinius efektus. Didesnis pajamų apmokestinimas jokių teigiamų efektų ir pasekmių neturi. Bet mažiau šiukšlių lauke ir mažiau cukraus pilve nebūtų tragedija“, – savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje apie naujas galimas reformas rašė N.Mačiulis.

Ministras: „Puodelių niekas neapmokestins“

Netylant diskusijoms K.Navickas buvo priverstas reaguoti ir raminti kavos mėgėjus.

„Kaip bebūtų, galiu nuraminti ir patikinti, kad nei rytoj, nei po savaitės ar mėnesio vienkartinių puodelių niekas neapmokestins. Kavos mėgėjai – būkite ramūs. Tokie sprendimai nėra ir nebus priimami va taip: sugalvojau ir padariau. Eisime diskusijos, dialogo, argumentų pateikimo, aiškinimo bei viešinimo keliu.

O iš esmės tai aš džiaugiuosi, kad žinia buvo išgirsta. Diskusija jau prasidėjo. Iš vieno kavinių tinklo šiandien išgirdau puikią žinią, kad jie jau pilsto kavą į savo tarą – ir yra pasirengę ieškoti socialiai atsakingų sprendimų“, – savo socialinio tinklo paskyroje rašė ministras.

K.Navickas teigė puodelių mokestį paminėjęs tik dėl to, kad žmonės didesnį dėmesį atkreiptų į atliekų tvarkymą:

„Kalbėdamas apie atliekų tvarkymo prioritetus paminėjau, kad labiausiai pageidautinas atliekų tvarkymo būdas – atliekų vengimas. Ir kaip galimą pavyzdį nurodžiau, kad atliekų vengimui skatinti galėtų atsirasti realus mokestis. Pavyzdžiui, už vienkartinius kavos puodelius.

Puodeliai čia nekalti, kaip nekalti ir verslininkai, kurie pilsto kavą bei vartotojai, kurie ją geria kasdien – ir ne po kartą. Tačiau puodelis yra geras pavyzdys, kuriuo galima perteikti žinią, kad vartojimas, kuris nesusijęs su gyvybinių funkcijų užtikrinimu, turi poveikį aplinkai“, – teigė ministras.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.