Tačiau mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms bus mokamos didesnės kompensacijos – bus keičiama jų skaičiavimo tvarka.
Seimo opozicijos atstovai piktinasi, kad tokia pertvarka daroma skubiai ir prognozuoja chaosą – savivaldybes, kurios puls į papildomų lėšų paiešką, užplūs kompensacijas besitikintys gauti gyventojai.
Šildymas smarkiai brangs – naikinama lengvata
„Nors dar de facto įstatymo projektas nėra į Seimą patekęs, bet bus parengtas įstatymo projektas dėl kompensavimo – mažinamas kompensavimo koeficentas nuo 20 iki 10 proc. Tai reiškia, kad nežiūrint į neapmokestinamųjų pajamų dydžio ir pensijų augimą, kas aiškiai sumažintų žmonių skaičių, kurie galėtų gauti kompensacijas kitais metais, gyventojų, kurie galės gauti kompensacijas dvigubai daugiau žmonių – nuo dabartinių 130 tūkst. iki 260 tūkst. – gaus tik tie, kuriem tos paramos reiks, jų bus žymiai daugiau“, – penktadienį žurnalistams Seime teigė “valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis.
Dabar šeimai ar asmeniui kompensuojama šildymo išlaidų dalis, kuri viršija 20 proc. grynųjų pajamų ir valstybės remiamų pajamų skirtumą.
Pasak R.Karbauskio, kompensacijas galės gauti ne tik tie, kas naudojasi centriniu šildymu, bet ir tie, kas šildosi elektra, dujomis, malkomis. Jo teigimu, žmonėms dėl paramos skyrimo nebereikės kreiptis su „aibe dokumentų“.
„Jeigu mums pasiseks suderinti visus klausimus, žmogui užtektų parašyti tik prašymą kompensacijai gauti, o visus kitus duomenis susiųstų „Sodra“, Mokesčių inspekcija, eilės tokiu būdu sumažėtų arba jų iš viso nebūtų“, – teigė R.Karbauskis. Jis negalėjo pasakyti, ar gyventojai prašymus dėl kompensacijos galės teikti elektroniniu paštu.
R.Karbauskis pateikė pavyzdį, kad dabar 80 eurų šildymui išleidžiančiai šeimai, kuri gyvena 60 kv. metrų ploto bute, išlaidos padidėtų iki 89,6 eurų.
„Kai 20 proc. kompensavimo riba, šeima gautų 9,6 euro kompensaciją, pakeitus į 10 proc. – 46,7 euro“, – teigė R.Karbauskis.
„Valstiečių“ lyderis taip pat pranešė, kad lėšų kompensacijoms turės rasti pačios savivaldybės, nes 2016 metais jos yra sutaupiusios 136 mln. eurų. 2017 metų biudžete lėšų tam nėra numatyta. Pasak jo, jeigu savivaldybės pritrūks lėšų, jų bus ieškoma valstybės biudžete ir savivaldybės bus dotuojamos.
„Papildoma (finansinė – BNS) našta savivaldybių neužguls“, – teigė R.Karbauskis.
Premjeras Saulius Skvernelis paneigė, kad dėl kompensacijų besikreipiantys gyventojai turės deklaruoti savo pajamas: „Tai visiška netiesa“.
jis siūlo savivaldybėms nesipiktinti, kad joms esą pritrūks lėšų kompensacijoms: „Pasakyčiau, kad tikrai nereikia urgzti, jų veikla skirstant socialinę paramą tampa vis efektyvesnė ir tos lėšos, kurios skirtos socialinei paramai, tam turi būti ir panaudotos“, – teigė premjeras.
Seimo Audito komiteto pirmininkė buvusi finansų ministrė konservatorė Ingrida Šimonytė sako, kad savivaldybės, kurioms socialinė parama buvo atiduota kaip savarankiška funkcija ir dėl to tam joms skiriama gyventojų pajamų mokesčio dalis, tikrai neprivalo iš savo biudžetų socialinei paramai skirstyti lėštas pagal centrinės valdžios nurodymą.
„Jeigu centrinės valdžia keičia kompensavimo tvarką, valstybė turi numatyti tam lėšų, tai yra dar labiau didinti joms atitenkančio gyventojų pajamų mokesčio procentą. Tas nėra padaryta. Pridėtinės vertės mokesčio surinkimo planas biudžete yra tiek įtemptas, kad ar bus PVM lengvata, ar jos nebus, jo nepavyks įgyvendinti“, – teigė I.Šimonytė.
Parlamentarė taip pat atkreipė dėmesį, kad daug žmonių liks šalia paramos ribos ir jos negaus.
„NPD labiausiai padidinamas tiems žmonėms, kurių pajamos ir taip pačios mažiausios ir jie, tikėtina, jau gauna šildymo kompensacijas, tai kokią problemą čia išsprendžiame“, – tvirtino I.Šimonytė, mananti, kad nauja kompensacijų skyrimo tvarka „nesustyguota“.
Šiuo metu lengvatinis PVM tarifas centriniam šildymui yra 9 proc., o standartinis – 21 procentas.
Pažėrė kritikos
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis, vertindamas PVM lengvatos šildymui naikinimo klausimą, akcentavo kompensacinio mechanizmo nebūvimą.
„Aš manau, kad šis klausimas yra gana sudėtingas, tačiau panaikinus PVM lengvatą šildymui visiems gyventojams kyla problema, kadangi iki šiol nėra aiškaus kompensacinio mechanizmo. Socialdemokratai dar praėjusioje Vyriausybėje, kalbėdami apie šį žingsnį sakė, kad ieškos būdo, kaip jį išspręsti, tačiau taip nieko ir neišgirdome. Dabartiniai valdantieji Lietuvos žmonėms turi labai aiškiai pasakyti, kas, kaip ir iš kur bus kompensuojama, ar savivaldybės tą darys, kaip darys ir panašiai. Šiuo metu biudžete pinigų nėra, kompensacinio mechanizmo taip pat nėra. Tai turi būti sprendžiama“, – teigė TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis penktadienio „Žinių radijo“ laidoje „Opozicija“.
Kaip jau skelbta, iki pirmadienio planuojama parengti įstatymo projektą, kuris, panaikinus pridėtinės vertės mokesčio lengvatą šildymui, numatytų gyventojams naują kompensavimo tvarką. Tai penktadienį žurnalistams Seime pranešė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Seimo narys Ramūnas Karbauskis ir premjeras Saulius Skvernelis.
„Bus paruoštas įstatymo projektas dėl kompensavimo. (...) Žmonių skaičius, kurie gaus kompensacijas, išaugs dvigubai – nuo dabartinio 130 tūkst. iki 260 tūkst. Iš tikrųjų gaus paramą tie gyventojai, kuriems tos paramos reikia. Šiuo metu PVM lengvata šildymui nėra socialiai teisinga“, – sakė R. Karbauskis.
Pasak R. Karbauskio ir S. Skvernelio, lėšų kompensacijoms turės rasti savivaldybės, kurios nepanaudoja socialinei paramai skirtų lėšų. Jų duomenimis, 2016 metais savivaldybės nepanaudojo apie 136 milijonų eurų .