„Nors iš pirmo žvilgsnio draudime viskas atrodo paprasta – sudarote sutartį, įvyksta draudžiamasis įvykis, gaunate draudimo išmoką – tačiau praktikoje viskas yra gerokai sudėtingiau. Sutartyse numatoma įvairiausių išlygų, o draudimo taisyklės ne visuomet interpretuojamos draudėjo naudai, todėl tarp draudimo bendrovių ir gyventojų kyla nemažai ginčų, tačiau ne visuomet gyventojai pasiryžta ginti savo interesus“, – sako T. Paulauskas.
Anot Draudėjų asociacijos vadovo, draudimo bendrovės turi gausias teisininkų komandas, gerai išmano draudimo santykių sritį, todėl kilus ginčams su apsidraudusiais gyventojais paprastai būna pranašesnėje pozicijoje, turi galimybių spausti gyventojus sutikti su jiems nepalankiais sprendimais. Tuo metu gyventojai dažniausiai neturi specifinių teisinių žinių, draudimo taisyklės jiems būna pateikiamos sudėtinga teisine kalba, todėl jie ne visuomet gali tinkamai apginti savo teises.
Vis tik, T. Paulausko teigimu, kilus ginčams su draudimo bendrove gyventojai neturėtų nuleisti rankų.
„Su tam tikrais draudimo bendrovių sprendimais nesutinkantys gyventojai visų pirma gali kreiptis į Lietuvos banką, kuris nuo 2012 metų perėmė anksčiau egzistavusios Draudimo priežiūros komisijos funkcijas ir nagrinėja su draudimu susijusius skundus. Ginčo nagrinėjimas Lietuvos banke gyventojams nieko nekainuoja ir neužima itin daug laiko. Skundą Lietuvos bankas turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 90 dienų nuo visų reikiamų dokumentų pateikimo“, – sako T. Paulauskas.
Lietuvos banko duomenimis, maždaug ketvirtadalis visų jo išnagrinėjamų su draudimu susijusių skundų yra išaiškinami apsidraudusiųjų naudai, dar maždaug 12 proc. yra pripažįstami iš dalies pagrįstais. Daugiau nei du trečdaliai (64 proc.) skundų yra atmetami. Be to, apie 54 proc. visų pateiktų skundų nagrinėjimų yra nutraukiami šalims susitarus gražiuoju ar dėl kitų aplinkybių.
Anot T. Paulausko, dažnai gyventojui pakanka vien kreiptis į priežiūros instituciją, kad draudimo bendrovė pripažintų padariusi nusižengimą. Tokiais atvejais paprastai šalys susitaria gražiuoju. Be to, Lietuvos banko sprendimas neatima asmens teisės dėl to paties ginčo kreiptis į teismą, todėl nesutikdamas su gautomis išvadomis žmogus gali teisybės toliau ieškoti per šią instituciją.
Tiesa, Draudėjų asociacijos vadovas pažymi, kad Lietuvos banko išaiškinimai yra tik rekomendacinio pobūdžio, todėl automatiškai neįpareigoja draudimo bendrovės vykdyti tam tikrų reikalavimų. Tai reiškia, kad draudimo bendrovei atsisakius juos vykdyti kitas gyventojams liekantis žingsnis yra būtent kreiptis į teismą. Vis dėlto verta pažymėti, kad 2015 metais devyniais iš dešimties atvejų draudimo bendrovės laikėsi Lietuvos banko rekomendacijų.
„Dažnai mintis apie skundo pateikimą priežiūros institucijai ar kreipimąsi į teismą gyventojams nekyla dėl to, kad jie paprasčiausiai nežino, ar jų teisės iš tiesų buvo pažeistos. Apsidraudusieji dažnai tik nujaučia, kad vienas ar kitas draudimo bendrovės sprendimas jų atžvilgiu yra nesąžiningas, tačiau nenumano, kaip tokius nuogąstavimus pagrįsti“, – pažymi T. Paulauskas.
Anot jo, naudingos informacijos apie įvairių draudimo rūšių esmines taisykles, draudėjų teises ir pareigas gyventojai gali rasti interneto svetainėje www.draudi.lt. Joje gyventojai taip pat gali užduoti rūpimus klausimus ir gauti su draudimu susijusių patarimų.
Lietuvos banko duomenimis, pirmąjį 2016 metų pusmetį Lietuvoje iš viso buvo sudaryta 2,86 mln. draudimo sutarčių. Pusę jų sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės sutartys. Antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvos banke nagrinėti ginčai draudimo sektoriuje daugiausia buvo susiję su draudikų atsisakymu pripažinti įvykį draudžiamuoju.
