Įžvelgia riziką: naujoji bankų mokėjimų tvarka kirs skurdžiausiems

Lietuvos bankui įvedus naujovę dėl mokėjimo sąskaitų paslaugų krepšelių kainodaros pokyčių, komerciniai bankai nesnaudė. Jie savo naujus mokėjimų pasiūlymus klientams pateikė dar pernai, o kai kuriuose bankuose tokia kainodara įsigalėjo jau nuo 2017 metų sausio 1-osios.

Bankų įkainių pokyčiai gali smarkiai paliesti socialiai remtinus, nepasiturinčius žmones.<br>„Lrytas.lt“ koliažas
Bankų įkainių pokyčiai gali smarkiai paliesti socialiai remtinus, nepasiturinčius žmones.<br>„Lrytas.lt“ koliažas
Kaip tikino specialistas R.Paukštė, tokie bankų įkainių pokyčiai gali smarkiai paliesti socialiai remtinus, nepasiturinčius žmones.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Kaip tikino specialistas R.Paukštė, tokie bankų įkainių pokyčiai gali smarkiai paliesti socialiai remtinus, nepasiturinčius žmones.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Jan 16, 2017, 5:13 PM, atnaujinta Apr 12, 2017, 2:31 AM

Nors specialistai teigia, kad tokie mokėjimų pokyčiai daugumai bankų klientų – tik į naudą, pasak Lietuvos bankų klientų asociacijos vadovo Rūtenio Paukštės, yra viena rizika, kuri kai kuriems bankų klientams gali gerokai patuštinti piniginę.

Nukentės socialiai remtini žmonės

Kaip tikino specialistas, tokie bankų įkainių pokyčiai gali smarkiai paliesti socialiai remtinus, nepasiturinčius žmones. Štai anksčiau nemokamos buvusios banko paslaugos dabar gali būti apmokestintos ir pagal Lietuvos banko įkainius mėnesiui gali kainuoti 0,75 euro.

„Į mus kreipėsi žmogus, kuris turi neįgalumą ir anksčiau jam bankas suteikdavo nemokamą sąskaitą ir nemokamą galimybę išgryninti nedidelę sumą. Tai buvo du dalykai, kurie jam yra reikalingi, ir jis tą paslaugą gaudavo nemokamai.

Dabar, kai atsirado tie krepšeliai, nesu tikras, kaip tiems žmonėms nuo vasario 1-osios viskas susiklostys. Norėtųsi, kad labiausiai pažeidžiami žmonės nenukentėtų“, – apie naują bankų mokėjimų krepšelių tvarką socialiai pažeidžiamiems žmonėms sakė R.Paukštė.

Bankų garbės reikalas

Pasak specialisto, dabar, kai pokyčiai jau visai ant nosies, bankai turėtų pademonstruoti savo pozityvų elgesį ir socialiai pažeidžiamiems žmonėms, kaip buvo anksčiau, mokėjimų paslaugas vėl padaryti nemokamas.

„Tai yra bankų garbės klausimas. Reikia padaryti taip, kad tie žmonės nesakytų, kad ir vėl labiausiai pažeidžiami žmonės nukenčia daugiausia.

Aš manau, kad bankai galėtų pademonstruoti savo pozityvų elgesį ir nedidinti įkainių tiems žmonėms, kuriems anksčiau jie nebuvo taikomi“, – svarstė R.Paukštė.

Pokyčiai naudingi

Pasak R.Paukštės, bendrai vertinant pokyčius, nuo vasario 1-osios įsigaliosiančios bankų mokėjimų naujovės vis dėlto yra sveikintinos ir didžiajai daliai klientų duos didžiulę naudą ir padės sutaupyti.

„Pirmas pozityvus dalykas yra tai, kad mes jau turime standartą, dėl kurio jau galima bandyti konkuruoti. Nors ir nedaug tų bankų turime, bet vartotojas išloštų. Šis sprendimas yra susijęs su europiniais dokumentais ir tai yra gerai klientams, nes iki šiol mes ilgus metus kalbėdavome apie tai, kad bankai vienu metu, susitarę ar ne, keldavo įkainius atsiskaitymams grynaisiais. Atsirado mokestis už įplaukiančius pinigus į sąskaitas, žodžiu, buvo tokia situacija, kurią mes galėjome tik stebėti.

Dabar, kai jau yra suformuluoti tokie krepšeliai, atsirado pagrindas įvardyti aiškią kainą už aiškią paslaugą. Iki tol bankai turėdavo savų niuansų ir buvo sunku suprasti, kuo skiriasi kiekviename banke teikiamos paslaugos“, – pokyčių naudą pabrėžė R.Paukštė.

Anot jo, kitose šalyse, pavyzdžiui, Belgijoje ar Anglijoje, baziniai paslaugų mokėjimų krepšeliai bankuose išvis yra nemokami.

„Kai kuriose šalyse žmonės tokias paslaugas gauna nemokamai. Kalbu apie sąskaitos turėjimą, pinigų išgryninimą. Tačiau Lietuvoje nedidelės algos, nedidelės žmonių pajamos, atitinkamai ir išlaidos, tai bankams čia, Lietuvoje, taip elgtis neišeina“, – svarstė R.Paukštė.

Kainą pakėlė dar lapkritį

DNB banko Kasdieninių paslaugų departamento vadovė Miglė Pletkuvienė teigė, kad iki 2016 metų lapkričio 1-osios socialines išmokas ir pensijas gaunantiems klientams už paslaugų krepšelį mokėti nereikėjo, tačiau nuo 2016 m. lapkričio 1-osios tvarka kiek keitėsi.

„Iki 2016 m. lapkričio 1 d. DNB bankas netaikė mokėjimo kortelės mokesčio socialines išmokas, tarp jų ir pensijas, gaunantiems klientams, o nuo lapkričio 1 d. senjorams, kurie jau turi 70 metų, automatiškai taikomas 0,8 euro kasdienis krepšelis“, – teigė M.Pletkuvienė.

Pasak moters, nuo vasario 1-osios įkainiai dar kartą keisis, o šiuo atveju socialiai remtiniems žmonėms mokėjimų krepšelis kainuos 0,75 euro.

„Nuo vasario 1 d. visi klientai, kurie yra pasirinkę DNB banke kasdienį krepšelį ir yra raštu išreiškę bankui pageidavimą, kad jo sąskaita būtų traktuojama kaip Pagrindinė mokėjimo sąskaita, kas mėnesį bus patikrinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialiai pažeidžiamų asmenų duomenų bazėje. Radus atitikimą, šiems klientams bus nustatomas 0,75 euro krepšelio mokestis ir galios iki lengvatos galiojimo datos“, – apie sprendimą taikyti tokį įkainį sakė M.Pletkuvienė.

Swedbank“ socialiai remtinų neišskyrė

Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius taip pat patvirtino, kad nuo vasario 1-osios socialiai remtinų žmonių lauks pokyčiai.

„Nuo vasario 1 d. pasiūlysime klientams Pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą. Kaip ir numatyta reikalavimuose, standartinis šios paslaugos įkainis bus 1,50 euro, o socialinės paramos gavėjams mokestis bus perpus mažesnis – 0,75 euro“, – sakė S.Abraškevičius.

Teigti, kad įkainis socialiai remtiniems žmonėms „Swedbank“ banke nuo vasario 1 d. augs, negalime, priešingai – šiame banke įkainiai mažės, nes, pasak banko atstovo spaudai, įkainiai pagal socialinę grupę šiame banke niekada ir nebuvo skirstomi.

„Mažesni nei standartiniai „Swedbank“ paslaugų įkainiai taikomi tiems klientams, kurie įtraukti į tam tikrą aptarnavimo programą. Pavyzdžiui, mažesniais įkainiais ir anksčiau, ir dabar gali naudotis „Senjorų“ programos nariai ir jaunimas. Pagal socialinę grupę įkainiai iki šiol nebuvo diferencijuojami, išskyrus mokesčius už banko pažymų išdavimą. Socialinės paramos gavėjams tokios pažymos yra išduodamos netaikant mokesčių. Banko sąskaitoms ir kitoms operacijoms taikomi standartiniai įkainiai“, – teigė S.Abraškevičius.

Nordea“ nuo mokesčio neatleis

Banko „Nordea“ Komunikacijos skyriaus vadovas Vaidotas Cucėnas teigė, kad nuo vasario 1-osios pokyčių sulauks senjorai nuo 60 m., vaikai bei studentai.

„Nuo vasario 1 d. bankasNordea“ senjorams nuo 60 m., vaikams iki 18 m. ir studentams iki 22 m. kasdienių paslaugų planą „Viskas viename“ teiks nemokamai“, – apie laukiančius pokyčius nuo vasario 1-osios pasakojo V.Cucėnas.

Pasirinkęs šį planą klientas gaus bekontaktę debeto kortelę, galės išsigryninti iki 600 eurų per mėnesį, atlikti neribotą skaičių mokėjimų eurais, įskaitant ir mokėjimus už komunalines paslaugas.

Deja, socialiai remtini žmonės nuo kasdienių paslaugų plano mokesčio atleidžiami nebus. Jis jiems kainuos 0,75 euro.

„Mes vertiname skirtingus žmogaus gyvenimo etapus (vaikai, studentai, pensininkai), kuriuose asmenims būna sudėtingiau pasiekti finansinį stabilumą. Tuo metu socialiai remtinų asmenų statusas nuolat keičiasi, tai nėra pastovi grupė, todėl manome, kad atleisti nuo mokesčio sąžininga asmenis, kuriems sudėtingiau gauti stabilias pajamas, arba jų gaunamos pajamos nėra aukštos – tai yra vaikai, studentai ir senjorai“, – tokį pasirinkimą aiškino V.Cucėnas.

Išskirtinė kainodara nebuvo taikoma 

Kaip teigė SEB banko Produktų plėtros skyriaus vadovas Gintautas Giržadas, šis bankas socialiai remtinų žmonių mokėjimų įkainių niekada neišskyrė.

SEB klientai nuo 2017 m. vasario 1 d. galės įsigyti Lietuvos banko patvirtintą pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugų krepšelį už 1,5 euro (planą „Standartas“), socialiai remtiniems žmonėms jis kainuos 0,75 euro. Anksčiau SEB banke socialiai remtiniems asmenims nebuvo taikoma speciali kainodara“, – sakė G.Giržadas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.