Vystytojai teigia iš 2008 m. krizės pasimokę bei tikina, kad būsto kainos šiuo metu auga adekvačiai, bet ekonomistai primena, kad esant burbule sunku apie jį kalbėti – ir 2007 m. nelabai kas tikėjosi sprogimo.
2008 m. pamokos
Įmonių grupės „Eika“ plėtros direktorius Domas Dargis puikiai perpratęs NT burbulus – įmonei jų tenka išgyventi. „Domimės butų rinka, nes joje veikiame aktyviausiai. Sandorių skaičius šiuo metu yra arti rekordo, pagal juos ciklas yra arti viršaus, lyginant su 2007 m“, – sakė jis.
Vis dėlto vien tai apie burbulą nesignalizuoja – esama ekonominių skirtumų.
„Žmonės perka naujus būstus. Tai reiškia, kad jie galvoja apie išliekamąją vertę, kartelė keliama vis aukščiau. 2007 m. taip pat buvo parduota daug naujų būstų, bet tuo metu pastatytas būstas nebuvo toks kokybiškas, koks dabar“, – kalbėjo verslininkas. Jo teigimu, prieš 10 metų dominavo pigūs būstai, o šiandien žmonės jau žvalgosi kokybės, perkamas aukštesnės klasės būstas. Pasikeitė ir NT plėtotojai, iš kurių dažniausiai perkami būstai, – daugiau nei pusė butų nuperkama iš vystytojų, kurie 2008 m. krizę išgyveno.
„Jie žino, kaip atrodo blogi laikai, ir pasitikėjimas jais didesnis“ – kalbėjo D.Dargis. Ir bankai šiandien skolina atsargiai, tad žmonių sprendimai pirkti būstus dažniausiai būna gerai apgalvoti.
Iš 2008 m krizės pasimokė visi. „Rinka aktyvi, bet ne per daug, tačiau liekame budrūs. 2008 m. supratome, kad reikia kuo greičiau parduoti butus, o ne išlaikyti gerą veidą, priimti sprendimus kuo greičiau, bet sąžiningai elgėmės su partneriais“, – prisiminė D.Dargis.
Jo teigimu, vieną krizę išgyvenusi įmonė šiandien kur kas geriau pasiruošusi naujam NT burbului – turi naujų pajamų šaltinių, kaupia turto rezervą, ilgina paskolų grąžinimo terminus.
Burbule burbulo nematyti
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pripažįsta, kad dažnai NT burbulo nematyti ir galima rasti daugybę būdų paaiškinti, kad burbulo nėra.
„Taip buvo 2007 m., kai visi įrodinėjo, kad burbulo nėra“, – priminė jis.
Ekonomisto teigimu, lengviau burbulus pastebėti iš šono – kitose valstybėse. „Nuo 2000 m. pradžios daugelyje valstybių matome pradėjusius pūsti nemažus burbulus. Kai kur jie išsileido 2008 m., bet dažniausiai trumpam“, – komentavo ekonomistas.
Baltijos šalyse, tiek Vilniuje, tiek Taline, kainos artėja prie 2007 m. „Kyla klausimas, ar tai naujas burbulas, ar tiesiog nauja fundamentali tvarka?“ – klausė ekonomistas. Paaiškinimų, kad burbulo nėra, visada galima nesunkiai rasti, dažnai matome tai, ką norime, bet skaičiai sako ką kita.
N.Mačiulio teigimu, pirmiausia reiktų kalbėti apie skolos lygį – ar jis tvarus? „Lietuviai dabar yra pasiskolinę mažiausiai ES. Bet ir tai ne galutinis rodiklis, nes neaišku, kokia skvarba – nedidelė nacionalinė skola, sutelkta keliose rankose“, – sakė ekonomistas.
Tiesa, gyventojų pajamos šiuo metu Lietuvoje auga greičiau nei skola. Kalbant apie būsto įperkamumą, 2007 m. buvo akivaizdu, kad jis žemiau grindų. Dabar situacija daug geresnė – kainos Lietuvoje šiuo metu adekvačios, bet yra vienas niuansas.
„Čia atsižvelgiama į palūkanas, kurios dabar mažos. Joms pradėjus augti, situacija gali keistis“, – sakė ekonomistas. Palūkanoms pakilus 4 proc. Vilniuje būsto įperkamumas jau būtų neigiamas. Žvelgiant tik į kainų ir atlyginimų tendencijas, anksčiau kainos augo greičiau nei atlyginimai, dabar situacija priešinga.
„Tai rodo, kad burbului prielaidų nėra. Pagal daugelį kriterijų situacija Vilniaus butų rinkoje yra normali“, – statistiką apibendrino N.Mačiulis.
Ar bijoti?
“Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovo Sauliaus Vagonio teigimu, burbulas pradeda pūstis, kai NT pirkti puola visi – prasideda entuziazmas, godumas, kuris galiausiai virsta baime, kapituliacija ir sprogimu. Bet ne kiekvienas burbulas baigiasi krize.
„Kainos yra užprogramuotos kilti ir kristi. Tik nenormalūs kainų išaugimai gali būti laikomi tokiais, po kurių galima laukti nemalonių pasekmių“, – priminė S.Vagonis.
Dabar JAV kainos iš esmės sugrįžo į 2007 m. piką, Lietuvoje kainos grįžta į 2006 metus, tad iki burbulo jos dar gali šiek tiek pasipūsti. „Eliminavus infliaciją, pastarųjų 5 metų duomenys rodo, kad Vilniuje kainos paaugo 12 proc., Šiauliuose – 2 proc., o visur kitur kainų augimas buvo mažesnis nei infliacija“, – sakė S.Vagonis.
Jo teigimu, dėl to net nėra prasmės kalbėti apie NT burbulą: „Tai gali būti nebent sąmokslo teorija. Vilniuje taip, augimas labai didelis, ir galima galvoti, ar tai kelias į naują burbulą, bet kainos dar gali augti“, – sakė S.Vagonis.
Įperkamumas Vilniuje auga, nuomos pelningumo svyravimai nedideli ir koreliuoja su pardavimo kainomis.
Kas svarbu – blogos patirties nebuvimas. „Kai visi sakė, kad kainos kils, neturėjome kritimų, kalbų apie burbulą skambėjo neįrodomai. Dabar situacija kitokia – matome istoriją ir žiūrime, visi turi kur kas geresnį priėjimą prie informacijos“ – pasakojo S.Vagonis.
Jo teigimu, šiandien pirkėjai kur kas geriau informuoti ir gali geriau įvertinti situaciją, o bankai nebepuola lengva ranka skolinti pinigų. Tad S.Vagonis tikina – NT kainų burbulo lietuviams tikrai nereiktų baimintis.
„Blogą patirtį jau matėme, tokių skolinimosi sąlygų ir galimybių spekuliantams nebebus, kaip ir sklypų deficito. Kad atsirastų nuosmukis, turėtų kilti arba valstybinė, arba pasaulinė krizė, pati rinka to nesuformuos. Negalime sakyti, kad viskas gerai – esame kaistančioje rinkoje, bet rinka tikrai nėra iškreipta“, – kalbėjo „Ober-Haus“ atstovas.
Ko galime pasimokyti iš Skandinavijos?
Apie NT burbulus nemažai galima pasakyti pažvelgus į Skandinavijos šalis. Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus viršininkas Andrius Škarnulis teigė, kad stebėti būsto rinką Šiaurės šalyse – būtina: „Skandinavijos regionas visame pasaulyje savo integracija yra vienas pirmųjų. Jei ten vienai šaliai blogai, labai greitai pablogėja situacija ir kitose šalyse“
Švedija svarbi prekybos partnerė Lietuvai, be to, smarkiai susijusi su kitomis Lietuvai svarbiomis šalimis – Latvija ir Estija. Dažnai sakoma, kad Švedija yra Šiaurės šalių finansų centras, bet ar netaps ji epicentru?
„Krizės šauklių pastaraisiais metais daugėja. 2008 m. krizės kontekste, kai daugelyje šalių kainos riedėjo žemyn, Švedijoje ir Norvegijoje kainos sumažėjo nedaug ir greit pradėjo kilti“, – pasakojo Lietuvos banko atstovas.
Kainų augimo priežasčių daug. Pirmiausia tai – disbalansas tarp pasiūlos ir paklausos – dėl mažų palūkanų, didėjančio gimstamumo ir emigracijos Švedijoje naujų būstų statyti paprasčiausiai nebespėjama.
„Kai kurioms šalims kainos apie burbulus aktualios tik sostinėje, tačiau Švedijoje situacija kitokia – NT kainos kyla daugybėje miestų. Dėl to švedams nusipirkti būstą tampa vis sunkiau, nors atlyginimai šalyje – dideli. „Įsiskolinimas Švedijoje gerokai didesnis nei Lietuvoje“, – sakė A.Škarnulis.
Dėl griežto nuomos reguliavimo, nuomos kainos čia mažos, bet nuomotojų taip pat nedaug. Dažnai norintys išsinuomoti būstą žmonės turi laukti net daugiau nei penkerius metus.
Suplanuoti naujas statybas ir gauti leidimą – taip pat nelengva, o pačios statybos – neįtikėtinai brangios.
„Mes daugeliu atžvilgiu Lietuvoje galime džiaugtis, kad neturime tokios situacijos. Aišku, jei skolinimo rinkoje vadelės bus paleidžiamos per daug laisvai, situacija gali keistis. Mažų palūkanų aplinkoje gyvena ir švedai, ir mes, bet reikia užtikrinti, kad perteklinis įsiskolinimas netaptų visuomenės problema“, – sakė Lietuvos bankas atstovas.
