Garsi psichologė – apie grožio industriją, kuri mūsų kūnus pavertė preke

Didžiausiame Norvegijos dienraštyje „Aftenposten“ („Vakarinis paštas“) paskelbtas šios šalies psichiatro, psichoterapeuto, profesoriaus Finno Skårderudo pašnekesys su Anglijos psichologe ir rašytoja Susie Orbach apie tarptautiniu mastu propaguojamą neapykantą savo kūnui.

Singapūre yra išvystyta didelė pramonė vakarietiškoms nosims suformuoti, „spalvotųjų“ žmonių odai balinti, Kinijoje nemažai žmonių pasiryžta operuotis, kad taptų dešimčia centimetrų aukštesni, Pietų Korėjoje koreguojami žandikauliai, kad veido forma taptų kaip baltojo žmogaus.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Singapūre yra išvystyta didelė pramonė vakarietiškoms nosims suformuoti, „spalvotųjų“ žmonių odai balinti, Kinijoje nemažai žmonių pasiryžta operuotis, kad taptų dešimčia centimetrų aukštesni, Pietų Korėjoje koreguojami žandikauliai, kad veido forma taptų kaip baltojo žmogaus.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Singapūre yra išvystyta didelė pramonė vakarietiškoms nosims suformuoti, „spalvotųjų“ žmonių odai balinti, Kinijoje nemažai žmonių pasiryžta operuotis, kad taptų dešimčia centimetrų aukštesni, Pietų Korėjoje koreguojami žandikauliai, kad veido forma taptų kaip baltojo žmogaus.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Singapūre yra išvystyta didelė pramonė vakarietiškoms nosims suformuoti, „spalvotųjų“ žmonių odai balinti, Kinijoje nemažai žmonių pasiryžta operuotis, kad taptų dešimčia centimetrų aukštesni, Pietų Korėjoje koreguojami žandikauliai, kad veido forma taptų kaip baltojo žmogaus.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Singapūre yra išvystyta didelė pramonė vakarietiškoms nosims suformuoti, „spalvotųjų“ žmonių odai balinti, Kinijoje nemažai žmonių pasiryžta operuotis, kad taptų dešimčia centimetrų aukštesni, Pietų Korėjoje koreguojami žandikauliai, kad veido forma taptų kaip baltojo žmogaus.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Singapūre yra išvystyta didelė pramonė vakarietiškoms nosims suformuoti, „spalvotųjų“ žmonių odai balinti, Kinijoje nemažai žmonių pasiryžta operuotis, kad taptų dešimčia centimetrų aukštesni, Pietų Korėjoje koreguojami žandikauliai, kad veido forma taptų kaip baltojo žmogaus.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Singapūre yra išvystyta didelė pramonė vakarietiškoms nosims suformuoti, „spalvotųjų“ žmonių odai balinti, Kinijoje nemažai žmonių pasiryžta operuotis, kad taptų dešimčia centimetrų aukštesni, Pietų Korėjoje koreguojami žandikauliai, kad veido forma taptų kaip baltojo žmogaus.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Singapūre yra išvystyta didelė pramonė vakarietiškoms nosims suformuoti, „spalvotųjų“ žmonių odai balinti, Kinijoje nemažai žmonių pasiryžta operuotis, kad taptų dešimčia centimetrų aukštesni, Pietų Korėjoje koreguojami žandikauliai, kad veido forma taptų kaip baltojo žmogaus.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Singapūre yra išvystyta didelė pramonė vakarietiškoms nosims suformuoti, „spalvotųjų“ žmonių odai balinti, Kinijoje nemažai žmonių pasiryžta operuotis, kad taptų dešimčia centimetrų aukštesni, Pietų Korėjoje koreguojami žandikauliai, kad veido forma taptų kaip baltojo žmogaus.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Singapūre yra išvystyta didelė pramonė vakarietiškoms nosims suformuoti, „spalvotųjų“ žmonių odai balinti, Kinijoje nemažai žmonių pasiryžta operuotis, kad taptų dešimčia centimetrų aukštesni, Pietų Korėjoje koreguojami žandikauliai, kad veido forma taptų kaip baltojo žmogaus.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Feb 14, 2017, 4:20 PM, atnaujinta Apr 10, 2017, 2:43 AM

Garsi psichoterapeutė , kurią „New York Times“ pavadino garsiausia Anglijos daktare po Sigmundo Freudo, yra gydžiusi Velso princesę Dianą, kai ši kreipėsi pagalbos sirgdama bulimija (liga, pasireiškiančia žmogų kamuojančiu liguistu alkio jausmu. – Red.). Jūsų dėmesiui – minėto pašnekesio ištraukos.

„Kaip psichoterapeutai mes puikiai žinome, su kuo viduje kovoja žmonės. Žvelgdami iš gydytojo pozicijų mes matome, kad yra naikinama kultūra“, – teigia S.Orbach.

„Tai sukuria didžiules problemas. 90 procentų Vakarų merginų ir moterų nori kažką pakeisti savo kūne. Egzistuoja didelė rinka, siekianti, kad berniukai ir vyrai pasidarytų tokie pat nepatenkinti savimi kaip moterys. Mes negalime užsiimti politika gydytojų kabinetuose. Bet tuomet politika turime užsiimti išėję iš kabinetų. Mes turime savo žinias perteikti visuomenei ir vyriausybėms. Padaryti ką nors daugiau yra per brangu psichologiškai, fiziškai ir finansiškai“, – sako S.Orbach.

Keturis dešimtmečius trunkanti kova už mūsų psichinę sveikatą

Anglų psichologė, rašytoja ir visuomenės veikėja S.Orbach jau keturis dešimtmečius yra iškili kovotoja už mūsų psichinę sveikatą. Aktualia tema tapo mūsų kūnai, ir pirmiausia – moterų kūnai.

Greitai bus keturiasdešimt metų, kai ji parašė klasikinį kūrinį „Fat is a feminist issue“ („Nutukimas – feministinė problema“). Ji sako, kad visa svorio metimo industrija ir nenormali mityba užprogramuotos lyčių politikos perspektyvose.

S.Orbach labai aktyviai dalyvauja ir organizacijos „endangeredbodies.org“ darbe, kad galėtų pakeisti, kaip sako ji pati, „neapykantą kūnui tarptautiniu mastu“ („body-hatred international“).

Kūno terapija

Neseniai ji darė pranešimą Stavangeryje (mieste pietų Norvegijoje. – Red.) vykusioje psichiatrų konferencijoje „Schizofrenidagene 2016“ („Šizofrenijos dienos 2016“). Ten ji klausytojams sukėlė šoką savo teiginiais apie kūną nūdieniame globaliame pasaulyje. „Mes keletą kartų buvome susitikę per konferenciją pasišnekėti detaliau“, – sako profesorius F.Skårderudas.

Kūnas – jūsų, mano, kūdikio, nėščiųjų, draugų, žinomų žmonių ir princesių – mūsų dienomis yra visuotinio intereso dalis. Mes esame labai susirūpinę savo išvaizda, senėjimu, spalva ir tuo, kaip mes save pateikiame. Ir valdžios institucijos patvirtina kategorijas ir nustato normas: teisingos kūno masės, jo negalavimų ir sveikumo, nutukimo ir figūros. Kūnui atėjo aktyvus metas. Todėl nenuostabu, kad terapeutams tenka užsiimti kūnais“.

„Kuo tai pasireiškia?“ – klausia profesorius F.Skårderudas.

„Svarbus pavyzdys – kaip mes griauname svarbiausią savo požiūrį į maistą. Mes nežinome, ką ir kaip mes turime valgyti. Problemos tokios didelės, kad tenka visu balsu šaukti kviečiantis į pagalbą ekspertus – tokius kaip jūs ir aš. Ir mes gavome visą sutrikusio maitinimosi industriją. Reiškiniai, į kuriuos prieš kelis dešimtmečius buvo žiūrima tik kaip į nukrypimą – pavyzdžiui, ekstremalios dietos – šiandieninėje kultūroje tapo įprastu reiškiniu ir iš dalies yra idealizuojami“.

„Kada mes kalbame apie tokius reiškinius kaip sutrikusi mityba , dažnai atsitinka, kad žmogus, pernelyg užsiėmęs savo kūnu, besirūpinantis savo svoriu ir išvaizda, nori turėti mažiau jausminio kontakto su savo kūnu, tokio kaip troškimas, skausmas ar nuovargis“, – pertaria profesorius F.Skårderudas.

„Būtent. Bet didelė problema yra ta, kad tai, ką mes žinome kaip tam tikrus liguistus reiškinius, tapo masiniu reiškiniu. Labai dažnai šiandien kalbama apie tai, kaip suformuoti kūną taip, kad jį būtų galima demonstruoti. Kūnas tampa produktu, daiktu, preke ir priemone. Ir galų gale požiūris į save pačius tampa svetimas. Ir mes tada turime netvirtus, nepatikimus, nepatvarius kūnus“.

97 procentai besistengiančių sulieknėti patiria nesėkmę

„Yra grožio industrija, kurios mastai jau milžiniški. Jos augimo tempai dideli, kitų segmentų augimas nėra toks didelis, ji užkariauja naujas rinkas – tokias, kaip mažų mergaičių ir berniukų. Ji vis atranda naujų kelių – tokių, kaip auganti plastinės chirurgijos rinka, kosmetinės lytinių lūpų operacijos. Kosmetika šiuo metu yra penkta pagal dydį Kinijos vartotojų rinka. Yra taip pat svorio metimo industrija. Čia visada labiausiai stulbina tas faktas, kad visa tai neveiksminga.

Perspektyvoje 97 proc. bandančių sulieknėti nepasiekia norimo tikslo. Jeigu dietos būtų veiksmingos, ši industrija nebūtų tokia didelė. Trečioji – farmacijos pramonė. Ji gamina antidepresantus jaunoms merginoms, sulysimo priemones ir dopingą. O kur dar didžiulė mados industrija. Ji daro žalą aplinkai ir yra socialinės neteisybės pavyzdys, jei galvosime apie vargšus Indijoje, kurie miega ant žemės, statydami į pavojų savo gyvybę“.

Nauja socialinės kontrolės forma

„Čia, Stavangeryje, jūs taip pat kalbėjote apie neapykantos savo kūnui globalizavimą“, – priminė profesorius F.Skårderudas.

„Tai siaubinga. Vakarų idealai, vakarietiška neapykanta kūnui ir kančios, susijusios su nenormalia mityba dabar eksportuojama visam pasauliui. Vaikai nuo mažens sužino, kad dabar kūnas yra kas tik nori, bet tik ne tai, kas tau duota: tai yra kažkas tokio, kurį galima lipdyti tarsi skulptūrą, dailinti. Taip, kaip mes prarandame kalbą, mes taip pat galime prarasti ir kūną“.

„Singapūre yra išvystyta didelė pramonė vakarietiškoms nosims suformuoti, „spalvotųjų“ žmonių odai balinti, Kinijoje nemažai žmonių pasiryžta operuotis, kad taptų dešimčia centimetrų aukštesni, Pietų Korėjoje koreguojami žandikauliai, kad veido forma taptų kaip baltojo žmogaus. Tėvai apmoka. Kad sunaikintų kultūrą. Tai keičia sąmonę ir verčia, ypač merginas, užsiiminėti savistaba. Mes matome bendruomenes, kur merginos pagaliau gavo galimybių ir teisių, tačiau jas kankina abejonės dėl savo kūno, tad jos ir toliau lieka pasyvios. Šiuolaikinio kūno projektas yra nauja socialinės kontrolės forma. Dėl pilno vaizdo dar reikia paminėti tarptautinę prekybą žmogaus organais juodojoje rinkoje jų persodinimo reikmėms. Tad labai aiškiai matyti, kaip kūnas tapo preke“.

Motinos nepasitenkinimas savo kūnu gali pakenkti kūdikiui

Pasak S.Orbach, mes turime veikti politiškai. Ji taip ir daro. Viena iš naujų jos veiklos sričių yra nėščių moterų nepasitenkinimo savo kūnu tema.

„Nėštumas ir gimdymas anksčiau buvo laisvi. Kai atsirado neapykanta kūnui, iškilo problemų. Ypač pogimdyminiu periodu. Nemažą reikšmę motinos nepasitenkinimas savo kūnu turi požiūrio į vaiką formavimuisi. Motina gali užsiiminėti tokia veikla, kuri ją atitolina nuo savo tikrojo kūno. Aš labai rimtai galvoju ir apie botoksą mama tapusios merginos veide. Vaikas ieško motinos veide kontakto ir atsako į savo jausmus. O koks gali būti atsakas, kai veidas išlygintas?“

Parengė Leonas Grybauskas

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.