Šešios šalys – Danija, Suomija, Švedija, Italija, Austrija ir Kipras tokių aktų nėra priėmusios.
Jei šio užmokesčio dydį laikysime gyvenimo kokybės konkrečioje šalyje rodikliu, tai pirmiausia turėtume pareikšti užuojautą bulgarams ir rumunams.
Eurostatas paskaičiavo, kad metų pradžioje šiose dviejose šalyse minimalus leistinas darbo užmokestis siekė atitinkamai 235 ir 275 eurus per mėnesį bruto (arba, kaip sakoma, „ant popieriaus“).
Mums, lietuviams, tai vienintelė paguoda, kadangi pagal šį rodiklį, nors ir gerokai aplenkę bulgarus ir rumunus, esame užkopę tik vienu laipteliu aukščiau Europos Sąjungos „algų laiptinėje“: dalijamės „prizine“, trečiąja nuo galo vieta su latviais – kaip žinome, LR Vyriausybės 2016 metų birželio 22 d. nutarimu Nr. 644 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtintas minimalusis valandinis atlygis – 2,32 euro ir minimalioji mėnesinė alga – 380 eurų.
Čekijoje, Vengrijoje, Kroatijoje, Slovakijoje, Lenkijoje ir Estijoje minimalusis darbo užmokestis svyruoja intervale nuo 400 iki 500 eurų.
Didžiausia minimali alga Rytų ir Vidurio Europos regiono šalyse yra Lenkijoje (453 eurai) ir Estijoje (470 eurų).
Į 500–1000 eurų intervalą patenka penkios šalys: Portugalija, Graikija, Malta, Slovėnija ir Ispanija.
Virš 1000 eurų uždirba britai, prancūzai, vokiečiai, belgai, olandai, airiai ir liuksemburgiečiai.
Pastarieji, beje, sugėdino visą senąjį žemyną, pakeldami minimalųjį darbo užmokestį net iki 2 tūkst. eurų. Tai 8,5 karto daugiau už minimalią algą, kokią gauna bulgarai, ir daugiau kaip penkis kartus prašoka mūsų šalies „minimalistus“.
Parengė Leonas Grybauskas