Atima žadą: pasakė, kiek reikia atsidėti pinigų norint orios senatvės

Per ateinančius 40 metų į pensiją išeis 1,4 mln. Lietuvos gyventojų. Kol vieni pensijos laukia kaip laiko, kai galės atsipūsti nuo darbų, kiti – baiminasi likti prie suskilusios geldos.

J.Stacevičiaus nuotr.
J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Mar 7, 2017, 11:37 AM, atnaujinta Apr 8, 2017, 11:35 AM

Ori senatvė – būtent tokį gyvenimą ateityje mums turėtų garantuoti valstybė, tačiau šiandien vis garsiau kalbama, kad valstybei išlaikyti pensininkus ateityje darysis vis sunkiau.

Atsidėti reikės nemažai

Tyrimas atskleidė, kiek lėšų žmonės, kurie išeis į pensiją 2017–2057 metais, turi atsidėti kasmet, kad pensijoje gyventų visavertį gyvenimą. Skelbiama, kad Lietuvoje šis rodiklis siekia 5,4 mlrd. eurų per metus.

„Tai reiškia, kad Lietuvoje per metus sutaupyti kiekvienam reikia vidutiniškai maždaug 1 tūkst. eurų. Tai vidurkis, kuris yra sunkiai suvokiamas dėl didelio laiko tarpo. Žinoma, viskas priklauso nuo dabartinio žmogaus amžiaus. Jei esi jaunesnis, žmogui apie 30 metų, galbūt užteks per metus sutaupyti ir iki 500 eurų, o jei vyresnis, per 40 metų – gal ir 1 tūkst. ir daugiau“, – sakė gyvybės draudimo ir pensijų bendrovės „Aviva Lietuva“ generalinė direktorė Asta Grabinskė.

Pasak jos, pensijų trūkumo problema ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje išlieka vienu aktualiausių ilgalaikių socialinės politikos klausimų šalių vyriausybėms, finansų sektoriui ir gyventojams. „EBPO skaičiavimais, oriam gyvenimui pensijoje žmogui reikia vidutiniškai 70 proc. buvusių pajamų.

Tyrimas rodo, kad dėl emigracijos, ilgesnės gyvenimo trukmės, nepakankamų viešųjų finansų Lietuvos žmonių pajamos senatvėje po 30 metų tesieks trečdalį buvusių pajamų“, – sakė A.Grabinskė.

Lietuvių pensijos – tarp mažiausių Europoje

Šiuo metu didžiausią buvusio atlyginimo dalį gauna Lenkijos (54 proc.) ir Prancūzijos (53 proc.) pensininkai, o vieną mažiausių – Lietuvos (41 proc.) senjorai.

Vis dėlto, tyrimo duomenimis, net toms šalims, kuriose pensijos sudaro didžiausią buvusių pajamų dalį, ateities spalvos nėra šviesios. Per artimiausius 30 metų šis rodiklis mažės daugumoje Europos valstybių. Pavyzdžiui, Lenkijoje jis mažės nuo 54 iki 37 proc., Ispanijoje – nuo 48 proc. iki 29 proc., Lietuvoje – nuo 41 proc. iki 32 proc., Jungtinėje Karalystėje – nuo 39 proc. iki 31 proc. „Lietuva turi vieną mažiausių rodiklių – 41 proc.

Situacija po 40 metų tikrai negerės. Jei sąlygos išliks tokios pat ir nebus rimtų pokyčių mūsų socialinėse sistemose, padengimo norma sumažės iki 30 proc. buvusio atlyginimo. Situacija nėra gera, tai rodo padėtį visoje Europoje. Reikia ką nors daryti, yra lėšų stygius“, – sakė A.Grabinskė.

Per artimiausius 40 metų visai Europai kasmet reikėtų sutaupyti 2 trilijonus eurų, kad į pensiją išeinantys gyventojai nejustų pensijų stygiaus. Ši suma sudaro 13 proc. viso regiono BVP. Lietuvoje pensijų stygius, 5,4 mlrd. eurų, taip pat siekia 13 proc. šalies BVP. Didžiausią pensijų stygių turi Ispanija, kur jis siekia 17 proc. BVP. Toks pensijų trūkumas lygus visoms Ispanijos išlaidoms sveikatos apsaugai ir pensijoms. 2016 metais 19 proc. europiečių buvo vyresni nei 65 metų, o per artimiausius 40 metų šis skaičius padidės iki 28 proc., tad beveik trečdalis Europos rizikuoja gyventi negaudami pakankamai lėšų oriai senatvei.

„Pernai 65 metų ir vyresnio amžiaus gyventojų skaičius Lietuvoje taip pat sudarė 19 proc., tačiau visuomenės senėjimo tempas mūsų šalyje yra spartesnis nei vidutiniškai Europos šalyse, todėl po 40 metų šis skaičius gali padidėti iki 33 proc. ir daugiau“, – demografines Lietuvos problemas vardijo Lietuvos socialinių tyrimų centro Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas prof. Boguslavas Gruževskis.

Reikia imtis veiksmų

Tyrimas parodė, kad tradicinės priemonės, kurių imasi valstybės mažindamos pensijų stygių, tokios kaip pensinio amžiaus ilginimas ar valstybės mokamos pensijos didinimas, yra nepakankamos stygiui panaikinti. Neretai jos gali sukelti net papildomų problemų valstybių finansams.

Pavyzdžiui, pensinio amžiaus ilginimas 5 ar 10 metų pensijų stygių Europoje sumažintų atitinkamai 25 proc. ir 50 proc. Tačiau toks drastiškas veiksmas sukeltų naujų iššūkių – dirbantys brandaus amžiaus žmonės greičiausiai turės įvairių sveikatos problemų, tad valstybės biudžete tektų ieškoti papildomų išmokų jiems ligos atveju, taip pat sunkiau įsidarbintų jauni specialistai.

Valstybės mokamos pensijos didinimas dešimtadaliu stygių sumažintų 25 proc., tačiau šis sprendimas taip pat būtų sunkiai pakeliamas valstybių viešiesiems finansams.

„Europos mastu taikomos politinės priemonės nepanaikins pensijų stygiaus. Valstybės, finansų sektorius ir patys gyventojai bendromis jėgomis turime imtis veiksmų ir jį sumažinti. Pensijų sistema turi būti stabili ir skatinanti asmeninį kaupimą. Valstybė turi skatinti asmeninę žmonių atsakomybę už savo gyvenimą pensijoje, aktyviau bendradarbiauti su finansų sektoriumi šviečiant visuomenę“, – pasakojo A.Grabinskė.

Nors, tyrimų duomenimis, daugiau nei pusė lietuvių (53 proc.) planuoja dirbti ir sulaukę pensijos, planas oriai pensijai – paprastesnis. Kuo jaunesni žmonės pradės kaupti ateičiai, tuo mažiau jiems reikės atsidėti pinigų, kad gyvenimui pensijoje sukauptų pakankamą sumą.

„Tarkime, vidutinį šalies atlyginimą uždirbančiam 30-mečiui, jau kaupiančiam pensijai II pakopoje, kas mėnesį užtektų papildomai taupyti po 25 eurus, kad pensijoje jo pajamos siektų 70 proc. buvusio uždarbio, o 50-mečiui reikėtų atsidėti gerokai daugiau – apie 160 eurų. Tai aktuali problema visuomenei. Reikia valstybei turėti stabilią strategiją, kaip aprūpinti žmones. Reikia visuotinio supratimo, susitarimo. Svarbi ir „sodrinė“ dalis, ir atskirai kaupiama“, – sakė A.Grabinskė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.