Ekonomistas, socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas profesorius R.Lazutka įsitikinęs – vertindami „Sodros“ biudžetą turime siekti sutaupyti kiekvieną eurą, o didžiausia sistemos našta – antrosios pakopos pensijų kaupimas.
„Sodros“ skolą – nurašyti
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas savo surengtoje spaudos konferencijoje akcentavo 5 komiteto prioritetus, kuriems bus skiriama visa kadencija.
Viena jų – pensijų sistemos pertvarka. „Čia yra du kertiniai elementai – „Sodros“ finansinio tvarumo užtikrinimas ir antrosios pakopos pensijų sistemos sutvarkymas.
„Dabar kai kurie rinkos dalyviai agituoja argumentuodami, kad „Sodra“ gali bankrutuoti. Vieną kartą reikia išspręsti šią problemą“, – kalbėjo S.Jakeliūnas.
Jo teigimu, bazinę pensiją reikėtų perkelti į valstybės biudžetą ir panaikinti „Sodros“ skolą, susikaupusią nuo krizės laikų. „Skola viršija „Sodros“ metines pajamas ir pati „Sodra“ niekada nepajėgs jos grąžinti“, – kalbėjo Seimo narys.
Kitas dalykas – antrosios pakopos finansavimo dabartinių pensininkų lėšomis sustabdymas. „Sodra“ dabar pati finansuoja mokėjimus į pensijų fondus, tad tie dalykai turi būti sutvarkyti, nevalia to daryti dabartinių pensininkų sąskaita“, – sakė S.Jakeliūnas.
2+2+2 = skurdas?
R.Lazutkos teigimu, antrosios pakopos reformos susijusios su „Sodros“ pensijų sistema: „Tai labai susipynę tarpusavyje dalykai: „Sodros“ pensijos labai mažai, jų finansavimą reikia kruopščiai persvarstyti, kad būtų sutaupomas kiekvienas euras ir nukreipiamas pensijoms mokėti.“
Ekonomisto teigimu, vidutinė pensija Lietuvoje jau yra žemiau skurdo ribos, o antroji pakopa yra visos sistemos našta.
„Reikėtų pasakyti tiesiai, kad kol kas antrosios pakopos pensijų sistemos Lietuva neturi, tik lėtą kaupimą“, – rėžė R.Lazutka.
Daugybė lietuvių papildomai savo pensijai kaupia 2 proc., tačiau, R.Lazutkos teigimu, akivaizdu, kad taip ką nors sukaupti tikimybė maža.
„Nors sistema veikia 13-us metus, kol kas tokie žmonės yra sukaupę apie porą tūkstančių eurų, ką nors reikia su jais daryti“, – sakė ekonomistas.
Papildomai pensiją kaupiantys žmonės gali ne uždirbti, o dar labiau nuskursti: „Bazinė jų senatvės pensija bus sumažinta dėl dalyvavimo kaupime, o jei prikaupta nepakankamai, gaunama tik vienkartinė išmoka. Todėl tokių žmonių pensijos bus mažesnės ir valstybė turės juos remti šildymo, vaistų ar kitokiomis kompensacijomis.“
Antroji pakopa – ne mažai uždirbantiems
R.Lazutkos teigimu, 2 proc. nuo pensijos kaupia daugybė lietuvių, nes tai atrodo pelninga – pats atsidedi mažai, o iš valstybės gauni daugiau.
„Bet rezultatas gali būti ne geresnis. Jei žmogus uždirba minimalią algą, jis apskritai antrojoje pakopoje sukaups labai mažai. Pensija bus sumažinta, bet anuiteto žmogus negaus“, – sakė ekonomistas.
Kad žmogus gautų anuitetą, tai yra jam iki gyvenimo pabaigos būtų mokamos periodinės išmokos prie pensijos, dirbdamas jis turi sukaupti nemažai. Jei sukaupiama nedaug, gaunama tik vienkartinė išmoka.
„Nereikėtų kalbėti apie privačių fondų uždarymą. Jie yra gerai, bet tik tiems žmonėms, kurie uždirba daugiau, vadinasi, yra pajėgūs daugiau sukaupti“, – sakė R.Lazutka.
Jo teigimu, logiška būtų leisti tokiems žmonėms grįžti į socialinį draudimą su savo pinigais: „Žmonės turi turėti teisę anuliuoti savo dalyvavimą antrojoje pakopoje, kad bent galėtų gauti iš „Sodros“ nesumažintas pensijas.
