Vaistų kainynas egzistuoja daugybę metų. Dar nebuvo nė vienos Vyriausybės, kuri, pasodinusi naują žmogų į sveikatos apsaugos ministro kėdę, nebūtų puolusi šio kainyno perrašinėti ir skelbti, kad taupo lėšas vaistams.
Ne išimtis ir dabartinė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), parengusi Vyriausybės nutarimo projektą dėl kompensuojamųjų vaistų, skiriamų gydant ambulatoriškai, bazinių kainų apskaičiavimo tvarkos.
Jame numatyta, kad į kainyną bus nebeįrašomi analogiški vaistai – to paties bendrinio pavadinimo preparatai, kurių bazinė kaina daugiau kaip 10 proc. didesnė už jų vidurkį parinktose (referencinėse) valstybėse.
Nelabai aišku? Tiesiog kai kurių vaistų kainyne nebeliks, nors daugelis ligonių seniai juos naudoja, nes tokie yra tinkamiausi.
Valdžia veidmainiauja
Laisvosios rinkos instituto ekspertai, pamatę nutarimo projektą, kirto tiesiai: tai – valdžios sąmoningumo stoka ir dviveidystė.
„Jei žmogus pirks brangesnius vaistus, jis negaus jokios kompensacijos. Dabar jis pats renkasi, kokius pirkti – pigesnius ar brangesnius. Juk nuo to priklauso jo mokamos priemokos dydis, o valstybei abu kainuoja tiek pat.
Manau, kad tai sukčiavimas. Žmonės juk moka privalomojo sveikatos draudimo mokesčius ir jie turi teisę gauti kompensaciją. O vien dėl to, kad valdžia sugalvojo, jog privalu pirkti pigiausius vaistus, kompensacija visiškai atimama“, – sakė Laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.
Didės ir mokesčiai
Kurių vaistų įsigyti, žmonės turėtų nuspręsti vaistinėse, matydami, kiek kainuoja skirtingų gamintojų, bet panašaus veikimo vaistai.
„Viešai valdininkai kalba, kad vaistai pigs. Bet iš tikrųjų valstybė kompensuos tik pačius pigiausius vaistus, o gyventojai nebeturės galimybės rinktis ir galimybės primokėti.
Jei rinksis tuos preparatus, kurių nebeliks kainyne, mokės visą kainą.
Ir netgi daugiau: iš kainyno išbraukti vaistai pabrangs, nes tik kompensuojamiesiems preparatams taikoma pridėtinės vertės mokesčio lengvata – vietoj 21 proc. jiems tenka 5 proc.“, – sakė Lietuvos vaistinių asociacijos valdybos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė.
Jos teigimu, SAM nėra nei atlikusi jokių tyrimų, nei pateikusi analizės, kaip pasikeis situacija priėmus naują kainyną.
„Nežinia, ar tuos vaistus, kurie iškris iš kainyno, gamintojai apskritai tieks Lietuvai. Jei nebus perkančių, juk nebus ir pasiūlos. Gali būti, kad tam tikri pacientai vaistų apskritai nebegalės įsigyti.
Yra preparatų, iš kurių pigiausius renkasi keli šimtai žmonių, o šiek tiek brangesnius, už kuriuos reikia šiek tiek primokėti, – keli šimtai tūkstančių. Tad ar gamintojai, tiekiantys pigiausius preparatus, sugebės patenkinti visų pacientų poreikius?“ – svarstė K.Nemaniūtė-Gagė.
Jos nuomone, vaistinė turi būti lyg biblioteka, kurioje turi būti visi vaistai, o pacientas, pasitaręs su gydytoju, galėtų įsigyti tuos, kurie jam labiausiai tinka.
„Žmonėms atrodo, kad tai mes pakėlėme kainas, kai kainynas pasikeičia. Tačiau pačios vaistų kainos daugybę metų nesikeičia, didėja tik priemokos. O tokiais atvejais žmonės būtent vaistininkams išlieja tulžį“, – kalbėjo K.Nemaniūtė-Gagė.
Asociacija yra atlikusi tyrimą, kuris parodė, kad žmonės, įvertinę vaistinės monitoriuje analogiškų vaistų kainas, retai renkasi pigiausius, nes jiems svarbiausia – gydytojo rekomendacija. Kai liga gydoma kelerius metus, vaistininkų patarimas jiems – nė motais.
Anot farmacijos bendrovės „Berlin Chemie Menarini Baltic“ direktoriaus Algimanto Blažio, SAM trokšta vieno – pigių vaistų. Tačiau anaiptol ne visi gamintojai gali dar labiau numušti savo preparatų kainas.
„Ministerija negali surasti deramo sprendimo, todėl nori panaudoti prievartą ir priversti žmones pirkti tuos vaistus, kurie yra pigiausi. Tai – neteisinga.
Juk daugybė lėtinėmis ligomis sergančių žmonių ne vienus metus geria tuos pačius, bet ne pačius pigiausius preparatus. Jie moka mokesčius valstybei, moka ir priemokas už vaistus. Ne visi Lietuvoje nori taupyti sveikatos sąskaita“, – kalbėjo A.Blažys.
Jo nuomone, apskritai SAM niekada nesiryžo iš esmės pertvarkyti vaistų kompensavimo sistemos. Tai daroma fragmentiškai, graibstant ten, kur daugiausia suvartojama vaistų, bet netaupant ten, kur išties smarkiai išlaidaujama.
Vaistai išgabenami kitur
„Apskritai Lietuvoje vaistai nėra išskirtinai brangūs. Tai žmonės mūsų šalyje mažai uždirba. O vaistai panašiai kainuoja visoje Europoje.
Juk egzistuoja paralelinis importas – įmonės veža vaistus iš tos valstybės, kurioje jie pigiau kainuoja, į tas, kur kaina didesnė. Taip ir iš Lietuvos išgabenama daugybė vaistų“, – priminė A.Blažys.
Skaičiai ir faktai
2016-aisiais iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo vaistams kompensuoti buvo skirta 228 mln. eurų. Patys gyventojai priemokomis sumokėjo 58 mln. eurų.
Tai reiškia, kad pirkdami kompensuojamuosius vaistus patys žmonės tiesiogiai už juos sumokėjo tik vidutiniškai penktadalį tikrosios jų kainos. Už likusią dalį sumokėjo visi mokesčių mokėtojai.
Valstybinės ligonių kasos išlaidos kompensuojamiems vaistams 2016 m. išaugo 7 proc., arba 15 mln. eurų.
Iš pirmų lūpų
Lina Bušinskaitė-Šriubienė, Sveikatos apsaugos ministro patarėja:
„Atstovaujame pacientų, o ne farmacijos sektoriaus interesams, tad ir šiuo metu siūlomos naujovės yra susietos būtent su kompensuojamaisiais vaistais. Ateityje planuojami ir kiti įstatymų pakeitimai, kurie leistų sumažinti kainas visiems vaistams.
Šiuo metu Lietuvoje vaistų kainos yra labai didelės. Apie 60 proc. vaistų gamintojų deklaruojamų kainų (jau pritaikius nuolaidas) Lietuvoje yra didesnės nei gamintojų deklaruojamos kainos parinktose valstybėse.
Kodėl Lietuvos žmonės turi mokėti už vaistus brangiau nei kitų šalių gyventojai? Galimybių mažinti vaistų kainas farmacijos kompanijos tikrai turi.
Planuojama, kad priėmus numatytą pataisą ir nepalikus vietos kainyne vaistams, kurių kaina daugiau nei 10 proc. didesnė nei pigiausių vaistų kitose šalyse, priemokos už vaistus sumažės apie 30 proc.
Kitaip tariant, gamintojų deklaruojamos kainos Lietuvoje iki šiol galėjo būti 40 proc. didesnės, o priėmus šį nutarimą vaistų kainos realiai sumažės arba jie negalės būti įrašomi į kainyną.
Priėmus tokius pakeitimus išlieka galimybė, kad tam tikri vaistai į sąrašą nepateks dėl per didelės kainos. Dėl to labiausiai nukentėtų Lietuvos žmonės, kuriems šie vaistai reikalingi. Todėl retais atvejais, kai tam tikro vaisto deklaruojamos kainos bus didesnės, nei nustatyta, bus galima padaryti išimtį.“