Neseniai spaudoje buvo publikuotas straipsnis, kuriame peikiami vykstantys į Lenkiją apsipirkti.
„Aš į tautiečių mėginimą taupyti norėjau pažiūrėti iš kitos pusės – faktų, ne jausmų. Gal tuomet patriotas supras ir nepyks ant lenkiškų parduotuvių kasas pildančių lietuvių. Užtenka, kad ant mūsų pyksta vietos gyventojai, kurie, užėję nusipirkti penkių produktų, turi laukti eilėje, kol apsipirks pilnus vežimėlius stumiantys lietuviai“, - pasakojo Sofija.
Pirma dėl smalsumo
Pati Sofija su savo šeima į Lenkiją apsipirkti neskuba kiekvieną savaitgalį, buvo ten tik du kartus.
„ Pirmą sykį vedė daugiau smalsumas: ar tikrai ten taip pigu? Antrą kartą smalsumo nebebuvo – žinojau, kad pigu“, - prisiminė ji.
Pirmiausia, vykdama į Lenkiją, Sofija paskaičiavo, kiek pinigų turės išleisti kurui. Skaičiai neatrodė dideli.
„Prieš metus į kelionę traukėme smagi kompanija, važiavome didesne mašina, todėl kurui išėjo po 10 eurų nuo keliavusiojo. Šiemet kompanijos nebekvietėme, mašina buvo kita, todėl ir sąnaudos kurui kitokios: 15 eurų“, - pasakojo moteris.
Apsimoka iš karto
Pirmą kartą šeimą į Lenkiją traukė turėdama aiškų tikslą – nusipirkti kraujo spaudimo matavimo aparatą – būtų pakakę nusipirkti vien jį, kad kelionė atsipirktų.
Antrą sykį, šį pavasarį, Sofija į Lenkiją važiavo pirkti tapetų.
„Nusižiūrėjome mums patinkančius "Senukuose", o pas kaimynus radome identiškus, tik 5 eurais už vieną tapetų ritinėlį pigiau.“, - pasakojo moteris.
Šeimai reikėjo 8 tokių ritinėlių, tad vien nusipirkę šį pirkinį šeima sutaupė 40 eurų. Net atmetus 15 eurų kaip išlaidas kurui, lieka nebloga suma sutaupytų pinigų.
„Ar kas nors iš patriotiškai nusiteikusiųjų galėtų paaiškinti, kur parduotuvei Lietuvoje susidaro tos 5 eurų išlaidos nuo vieno tapetų ritinėlio, kad kainos taip skirasi? Taip, logistikos išlaidos, taip, reikia uždirbti. Tebūnie euro skirtumas, bet ne penkių“, - stebėjosi moteris.
Viską apskaičiavo
Lenkijoje šeima pirko ir kitų prekių, o grįžę kruopščiai apskaičiavo, kiek būtų sumokėję, jei tą patį pirktų mūsų prekybos centruose.
„Lenkijoje įsigytų prekių kainas, jei neradau tokių pat Lietuvoje, bandžiau lyginti su pigiausiomis tos kategorijos prekėmis pas mus“, - sakė moteris.
„Nepataikėme ir su lenkišku alumi – labai jau neįtiko mūsų skoniui. Nors, tiesą pasakius, ir iš lietuviško vis rečiau randame tokio, kuriam keliam nykštį“, - dėstė moteris.
Galiausiai moteris suprato, kad į Lenkiją vykti apsimoka. Net laiko kelionei sugaišti nereikia tiek daug, kiek galėtų atrodyti – ir į vietinę parduotuvę ruoštis kartais reikia tarsi į žygį.
„Vien kelionė į sostinės didžiuosius prekybos centrus batų ieškoti geriausiu atveju suris 3 valandas. O dar apsilankymai maisto prekių parduotuvėse bent porą kartų per savaitę. Juk irgi vaikštote tarp lentynų, irgi ieškote produktų, irgi stovite eilėse prie kasų“, - priminė Sofija.
