„Liepos pirmąją įsigaliosiantis naujasis įstatymas taikomas visai būsto kreditų teikimo veiklai ir įtvirtina vienodas konkuravimo sąlygas ir bankams, ir ne bankams. Rinkos dalyviai turėjo pakankamai laiko pasirengti veikti pagal naujus reikalavimus. Šis įstatymas reikšmingas vartotojams, nes jame aiškiai pateikta ir apibendrinta geroji būsto kredito gavėjams palanki Lietuvos rinkos praktika, kurią jau ir ligi šiol taikė kai kurie rinkos dalyviai suteikdami būsto kreditus“, – sako Tomas Garbaravičius, Lietuvos banko valdybos narys.
Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatyme įtvirtinti reikalavimai dėl būsto kreditų pasiūlymų teikimo, sutarčių sudarymo sąlygų, sutarties nutraukimo bei kitos nuostatos. Įstatymas galios nuo 2017 m. liepos 1 d. sudarytoms sutartims, tačiau tam tikros jo nuostatos – pavyzdžiui, netesybų dydžio ar kompensacijos, mokamos bankui už išankstinį kredito grąžinimą, ribojimas, – bus taikomos ir anksčiau sudarytoms būsto kredito sutartims.
Kaip numatyta Būsto kredito direktyvoje, dėl didesnės rizikos vartotojui įstatyme atskirai reglamentuotos ir būsto kredito užsienio valiuta sutartys,
pagal kurias kredito valiuta yra kita nei kredito gavėjo pajamų ar gyvenamosios šalies valiuta. Kitaip tariant, būsto paskola eurais emigrantui, pajamas gaunančiam ne eurais, bus laikoma kreditu užsienio valiuta ir galios papildomi vartotojų apsaugos reikalavimai, įskaitant ir kredito davėjo pareigą pasiūlyti vartotojui priemonę valiutos rizikai valdyti. Tokia priemonė turi būti suprantama vartotojui, pavyzdžiui, didesnė kredito palūkanų norma, už kurią valiutos kurso pasikeitimo riziką prisiimtų kredito davėjas, tačiau pagal įstatymą vartotojas neprivalo pasinaudoti tokia priemone.
„Įstatymas nedraudžia būsto kreditų užsienio valiuta, tad tai yra pačių bankų ir kitų kredito davėjų pasirinkimas teikti ar neteikti tokias paskolas. Bankų teigimu, būsto paskolos, kurios pagal įstatymą laikytinos būsto kreditais užsienio valiuta, sudaro maždaug 5–10 proc. būsto paskolų, todėl tokių kreditų pasiūlos sumažėjimas turėtų įtakos ne tik emigrantų galimybėms įsigyti būstą Lietuvoje, bet ir galbūt kažkiek pristabdytų šiuo metu didėjančias būsto kainas“, – sako T. Garbaravičius.
Pagal naujojo įstatymo nuostatas 2017 m. pradžioje Lietuvos bankas atnaujino Atsakingojo skolinimo nuostatus, kurių, be bankų ir kredito unijų, dabar turės laikytis ir būsto kreditus teikiančios ne kredito įstaigos. Kaip pažymėjo T. Garbaravičius, pagrindiniai atsakingojo skolinimo principai nepasikeitė: fiziniai asmenys, siekiantys gauti paskolą, ir toliau turės sukaupti 15 proc. būsto vertės pradinį įnašą, įprastu atveju paskolos grąžinimui negalės skirti daugiau kaip 40 proc. šeimos mėnesio pajamų, o pačių paskolų trukmė negalės būti ilgesnė nei 30 metų.
Plečiant finansavimo, skirto nekilnojamajam turtui įsigyti, galimybes, fiziniai asmenys, skolinantys lėšas per tarpusavio skolinimo platformas, galės per šias platformas teikti ir į šio įstatymo reguliavimo sritį patenkančius būsto kreditus. Tiesa, tokio tarpusavio skolinimo operatoriams yra nustatyti atskiri reputacijos, žinių, įstatinio kapitalo reikalavimai ir apribotas skolinamų lėšų dydis.
Būsto paskolų rinkos reglamentavimas yra labai svarbus ir gyventojams, ir bankams. 2017 m. balandžio pabaigoje kredito įstaigos buvo suteikusios 6,8 mlrd. eurų būsto paskolų ir tai sudarė maždaug 35 proc. viso jų paskolų portfelio.
