Didžiausias (38,3 proc.) moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis buvo finansinės ir draudimo veiklos įmonėse, mažiausias (1,6 proc.) – statybos sektoriuje. Vienintelė sritis, kurioje darbo užmokesčio atotrūkis nepalankus vyrams, yra transporto ir saugojimo sritis, joje moterys uždirba 6,3 proc. daugiau nei vyrai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad didžiausias atotrūkis (20 proc.) yra vienoje aktyviausių amžiaus grupių darbo rinkoje – tarp 35-44 m. amžiaus darbuotojų.
Su atlyginimų atotrūkiu Lietuvoje kovojama Valstybinėje moterų ir vyrų lygių galimybių programoje, patvirtintoje Vyriausybės nutarimu, nustatytomis priemonėmis. Programos įgyvendinimą koordinuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Programoje numatytos priemonės bei jų efektyvumas kelia abejonių. 2016 m. buvo įgyvendintos 9 tikslinės priemonės, tačiau tik kelios iš jų atrodo tinkamos pasiekti valstybės išsikeltą tikslą – sumažinti atotrūkį. Įgyvendintos priemonės – tai įvairūs pristatymai, šviečiamieji renginiai ir mokymai. Priemonėmis laikomos ir socialiniame tinklalapyje Facebook grupės įkūrimas (ją sudaro 4 nariai), lankstinuko išleidimas (1500 vnt.). Tik keli įrankiai atrodo pasirinkti metodiškai: ilgalaikio moterų užimtumo žemėlapio sukūrimas ir Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) atlikti įmonių patikrinimai lygių galimybių užtikrinimo klausimais.
Tačiau ir šių priemonių įgyvendinimas kelia klausimų. Pavyzdžiui, VDI neužfiksavo nė vieno pažeidimo nė vienoje iš 54 patikrintų įmonių, todėl kyla klausimų, ar pasirinkta metodika yra tinkama nustatyti, kaip lygių galimybių principų yra laikomasi darbovietėse. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai pasidomėjus inspektavimo procesu, paaiškėjo, kad vienos patikrinimų tvarkos nėra. Inspektoriai, tikrindami situaciją įmonėse, turi teisę pasikliauti tik subjektyviais darbdavių atsakymais, o objektyvių duomenų tikrinimas gali apsiriboti tik tais atvejais, kai inspektoriui dėl ko nors kyla įtarimas.
Pateikdamas 2016 m. moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkio duomenis, Lietuvos statistikos departamentas perskaičiavo visus 2011-2015 m. darbo užmokesčio atotrūkius pagal naujesnę skaičiavimo metodiką. Vadinasi, Moterų ir vyrų lygių galimybių programoje iki 2021 m. suplanuoti siektini atotrūkio mažinimo vertinimo kriterijai tapo nebeaktualūs.
Pasak lygių galimybių kontrolierės Agnetos Skardžiuvienės, norint veiksmingai sumažinti moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkį, visų pirma būtina peržiūrėti bei naujai nustatyti programos vertinimo kriterijus, įvertinti moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkio priežastis ir nustatyti veiksmingas priemones joms šalinti. Nemažiau svarbu, kad valstybės skiriamos biudžeto lėšos iš tiesų prisidėtų prie darbo užmokesčio atotrūkio mažinimo taip pat skaidrios ir atviros darbo užmokesčio politikos.
