„Naujo rinkos dalyvio („Lidl Lietuvos“ – BNS) atėjimas į Lietuvą tikrai atsiliepė teigiamai, bet, matyt, to nepakanka. Tikėtis šalies gyventojams, kad maisto produktai bus tokio pat kainų lygio, kaip kaimyninėje Lenkijoje, kur dalis žmonių važiuoja apsipirkti, tikrai to nebus, nes ten masto ekonomikos išraiška. Mūsų šalies rinka tikrai yra maža ir juo labiau, kad verslas dažnai nori turėti pelno maržą visiškai kitokią, ir 3 ar 7 proc. pelno marža yra ne pelnas“, – antradienį LRT radijui sakė S.Skvernelis.
„Kalbant apie mažmeninę prekybą, ypatingai maisto produktais, matyt, vienintelis sprendimas čia, koks galėtų būti, dar papildomos konkurencijos atsiradimas“, – pridūrė jis.
Premjero teigimu, maisto produktų kainų sumažinti nepadėtų ir mažesnis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas, kadangi pirkėjai jo poveikio nepajustų.
S.Skvernelis pripažino pastebintis augančias paslaugų kainas, brangstančius maisto produktus parduotuvėse bei turgavietėse.
„Atskiruose sektoriuose, ypatingai mažmeninėje prekyboje, paslaugų sferoje, per tą pereinamą laikotarpį (2015 metais, kai buvo įvestas euras – BNS), kai buvo kontrolė ir stebėsena valstybės, gal buvo ne taip. Po to tas pereinamasis laikotarpis pasisuko taip, kad tos kainos daug kur patapo, kas buvo litais, tapo eurais, ypatingai kalbant apie prekybą turguose, paslaugas. Statistikos departamentas fiksuoja kitokius kainų pokyčius, bet nuėjus į paslaugų sferą ar tas pačias parduotuves, mes matome kainų pokyčius, ir norėtųsi, kad jie būtų visiškai kitokie arba į kitą pusę“, – kalbėjo ministras pirmininkas.
Statistikos departamento duomenimis, birželį Lietuvoje fiksuota 3,5 proc. metinė, 2 proc. vidutinė metinė ir 0,2 proc. mėnesio infliacija.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas liepos pabaigoje teigė, kad kainas kilstelėjo baigęs galioti lengvatinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas šilumai ir akcizų alkoholiui bei tabakui padidinimas pavasarį. Jis prognozuoja, kad kitąmet kainos vidutiniškai augs 2 procentais.
