Sutartyje – minimumas ir sumažinti komandiruotpinigiai
Nors darbo sutartyje numatytas minimalus atlyginimas ir įrašyta sąlyga, kad dienpinigiai dirbant užsienyje gali būti mažinami iki 50 procentų, vyrai tikino, kad su darbdaviu buvo sutarta, jog per parą vairuotojas uždirbs po 65 eurus.
„Už vieną komandiruotę mokėjo, kaip sutarta, bet už antrą nebuvo sumokėta. Įmonė gudrauja atlyginimą mokėdama po truputį – perveda porą šimtų eurų, o po kiek laiko dar tris šimtus ir taip vilkinamas mokėjimas, nors su vairuotoju darbdavys turėtų atsiskaityti iš karto vos jam grįžus po reiso“, – kalbėjo V.Šviesa.
Paprašius patikslinti, kokiu pagrindu turėjo būti mokami minėti 65 eurai, pašnekovas atsakė: „Darbo sutartyje tokių dalykų niekas nerašo, įrašė minimumą, todėl jie ir sako, kad minimumą mums jau sumokėjo ir ko neva mes dar norime? Niekas į tokius dalykus nesigilina, pasižiūri banko išrašus, kad įmonė bent kažkiek mokėjo, ir viskas...“
Į klausimą, kaip anksčiau įmonė įvardydavo vairuotojams pervedamus pinigus, kurie viršydavo minimalųjį darbo užmokestį, V.Šviesa atsakė, kad banko išrašuose matyti, jog jie įvardijami kaip „komandiruotpinigiai“ ir „už detales“. Vairuotojas teigė, kad įmonė jam liko skolinga 2015 eurų, o jam pervestą 170 eurų išmoką jis vadina akivaizdžiu finansinės apskaitos klastojimo įrodymu. „170 eurų už 31 darbo dieną – normalu?“ – klausė pašnekovas.
Atleido už pravaikštą, nors darbe buvo?
Paklausti, ką į tokias darbuotojų pretenzijas atsakė įmonės vadovai, pašnekovai sutartinai tvirtino, kad šie į kalbas nesileidžia ir tvirtina, jog su darbuotojais atsiskaityta. V.Šviesa nusivylęs ir darbo ginčų komisijos sprendimu, kuris buvo palankus darbdaviui.
Kitas toje įmonėje dirbęs vairuotojas – E.Norvilas tvirtino, kad įmonė jam liko skolinga 1720 eurų. „Mane atleido už pravaikštą, bet aš tą dieną buvau darbe. Rašiau prašymą, kad mane atleistų pagal 130 Darbo kodekso straipsnį, bet šis prašymas buvo suplėšytas ir tai padaryti atsisakyta. Prašymą atleisti siunčiau paštu, gavau atsakymą, kad prašymas nepatenkintas, o galiausiai atleido už tariamą pravaikštą“, – kalbėjo jis.
Darbo inspekcija: sprendimą gali skųsti teismui
Paprašytas pakomentuoti darbo ginčą, kilusį tarp V.Šviesos, E. Norvilo ir UAB „Vilkas“, Valstybinės darbo inspekcijos Telšių skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius Jonas Liekis teigė nespėjęs susipažinti su šia byla, bet jau spėjo pabendrauti su Darbo inspekcijoje apsilankiusiais interesantais.
Susiję straipsniai
„Kaip supratau iš pokalbio su šiais žmonėmis, jie nepatenkinti tuo, kad darbo sutartyse buvo sutarta sumažinti dienpinigius dirbant užsienyje iki 50 proc. Jie ties ta nuostata darbo sutartyse yra pasirašę, tad susitarimas laikomas teisėtu. Taip pat nagrinėtas ir dokumentų turinys, ar su darbuotojais atsiskaityta, ar apskaičiavimai teisingi, ir priimtas sprendimas, kad viskas teisinga.“ Anot pašnekovo, darbuotojų keliamas klausimas, kodėl leidžiama mažinti dienpinigius iki 50 procentų, turėtų būti adresuotas ne Darbo inspekcijai.
Darbo ginčų komisijos pirmininkė Eglė Lakačiauskienė teigė negalinti viešai komentuoti konkrečios bylos duomenų. „Komisijos sprendimas per mėnesį skundžiamas teismui, jei kuri nors šalių su juo nesutinka. Jei ieškovas nesutinka, jis turėtų pasinaudoti šia teise ir patikėti tai išsiaiškinti teismui. Visos aplinkybės išdėstytos sprendime, kuris pateiktas ieškovui.“
Teisininkas: „Darbdavys atsiskaitė su darbuotojais“
Naujienų portalui lrytas.lt susisiekus su UAB „Vilkas“, vadovės Žanetos Paulauskaitės telefonu atliepęs vyras teigė, kad įmonės vadovė šiuo metu atostogauja ir niekas kitas be jos situacijos komentuoti negali. Pašnekovas patikino, kad įmonės vadovė pati susisieks su redakcija, tačiau kiek vėliau su redakcija susisiekė advokatų bendrijos „Strategum Dargis ir partneriai“ teisininkas Julius Čiegis. Jis teigė, jog ginčas tarp darbuotojų ir darbdavio buvo sprendžiamas teisės aktų nustatyta tvarka. „Darbuotojai kreipėsi į darbo ginčų komisiją, darbdavys parašė atsiliepimą nesutikdamas su jų versija ir jų pozicija, pateikė detalius įrodymus dėl darbo užmokesčio išmokėjimo. Ginčai buvo išnagrinėti ir konstatuota, kad darbdavys visiškai atsiskaitė su darbuotojais.“
Anot teisininko, į žiniasklaidą buvę darbuotojai kreipėsi veikiausiai norėdami kerštauti buvusiam darbdaviui: „Tai tarsi bandymas įkąsti darbdaviui ar bandymas sumenkinti jo dalykinę reputaciją. Kalbant apie faktus, juk pasirašomos sutartys, kuriose aiškiai nurodoma, kokie yra komandiruotpinigiai ir kokios darbo sutartys.“
J.Čiegis teigė, kad šioje verslo srityje darbo ginčai nėra retenybė: „Yra buvę įvairių atvejų. Pavyzdžiui, vairuotojas, įpusėjęs reisą, sugalvoja išeiti iš darbo. Būdamas Vokietijoje jis sako: „Ai, man atsibodo, aš nebenoriu dirbti.“ Mes prašome, kad jis pargabentų krovinį ir nereikėtų siųsi kito vairuotojo, o jis argumentuoja, kad darbdavį įspėjo, ir dar reikalauja, kad jam būtų nupirktas bilietas į Lietuvą.“