Nuosavą būstą įsigyti pavyko, bet jo įsirengimas apkarto

Artėjant rudeniui dažnam kyla noras šiek tiek atsinaujinti. Ne tik darbo įrangą, spintą, bet ir visus namus. Viena kita nauja interjero detalė, įdomus šviestuvas, patogesnis darbo stalas – nėra labai didelės išlaidos. Bet jei atsinaujinti ne tik norisi, bet ir reikia, ir jei svarbu pakeisti visą visą buitinę techniką, vonios ar virtuvės įrangą, o biudžetas labai ribotas, atsinaujinimas tampa menku malonumu.

Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

2017-09-11 12:10, atnaujinta 2017-09-11 13:14

Kaunietis Mantas Rugickas su šeima tokią patirtį vadina viena niūresnių. Šeimyna senos statybos blokiniame name įsikūrė prieš trejus metus. Paskola leido įsigyti ilgai lauktą nuosavą trijų kambarių būstą geroje miesto vietoje, tačiau patogiam gyvenimui jį reikėjo atsinaujinti. Savo jėgomis susitvarkyti pagal šeimos poreikius užtruko ilgiau nei norėta, nes daugelis suplanuotų darbų vis viršijo biudžetus.

„Galvojome susitvarkyti po truputį, bet galiausiai tie metai virto nuolatine kasdienine kančia. Paprasti baldai nėra didelė problema, gali rasti gerų pasiūlymų, po truputį susipirkti, bet kai suvoki, kad reikia persitvarkyti visą įrangą... Kiek suplanuoji, tiek vis problemos, nes galiausiai sąskaita viršija suplanuotas išlaidas. O dar kai pagalvoji apie norą apšiltinti. Sutarti su kaimynais dėl renovacijos nepavyko, tad sukome galvas, per kiek laiko ir kokiomis sąlygomis galėtume patys susitvarkyti bent savo butą“, – sako Mantas.

Po kelių metų gyvenimo bute su pusiau sutvarkyta vonia ir virtuve, laimė dėl nuosavų namų, pasak Manto, ne juokais apkarto. Nors du vaikus auginantys Rugickai naujiems baldams ir įrangai lėšų buvo atidėję, tačiau patiems tvarkantis pinigai išseko dar nė neįpusėjus remontų. Teko pagyventi pusiau patogiai ir ilgainiui, pasak Manto, tai visiems namiškiams pradėjo kelti įtampą. Šeima nusprendė tvarkytis su banko pagalba. Pasak Manto, darbams baigti užteko vartojimo kredito, kurio pagalba butą šeima atsinaujino ir susitvarkė per du mėnesius.

„Kainos tikrai keičiasi. Ypač įvairių paslaugų. Gali pirkti labai pigius baldus ir įrangą, bet įrenginėji sau, norisi patvarių, patogių. Galiausiai supranti, kad taip žaisti gali dar trejus – ketverius metus, bet kai jau vieną pusė susitvarkysi, tai, ką iš pradžių įsirengei, jau pradės nusidėvėti, reikės vėl atnaujinti. Bankas labai padėjo. Aišku, yra tas noras taupyti ir pačiam viską padaryti, bet visas procesas ir kainos galiausia veda į neviltį. Dabar – ramu. Viską pabaigėme“, – sako kaunietis.

Pusė kreditų paraiškų – namams

Šiaulių banko Vilniaus regiono ir filialo privačių klientų direktorius Donatas Mika sako, kad vartojimo kreditą gyventojai ima įvairioms reikmėms. Buitinei ar kompiuterinei technikai, baldams, atostogoms. Pačios populiariausios paskirtys – automobilio pirkimui ir būsto atnaujinimui. Pastaroji priežastis nurodoma maždaug prie pusės vartojimo kreditų prašymų.

„Svarbiausia, kad žmonės atvyktų į artimiausią skyrių, kur banko darbuotojai suteiks profesionalią konsultaciją, padės tinkamai ir lanksčiai įvertinti finansavimo galimybes. Jau netrukus, suefektyvinę vartojimo paskolos išdavimo procesą, galėsime pateikti atsakymą dėl paskolos suteikimo daug greičiau. Tiesiog nurodykite paskirtyje, kad kredito reikia vartojimui ar asmeninėms reikmėms ir, gavus teigiamą atsakymą dėl paskolos suteikimo, reikiama pinigų suma bus pervesta į jūsų banko sąskaitą“, – apie sąlygas pasakoja D. Mika.

Labai specifinių reikalavimų vartojimo kreditams, kuriuos gyventojai ima būto atnaujinimui, nėra. Net jei gyventojas neturi nuosavo turto, jis turi galimybę gauti iki 18000 Eur kreditą savo reikmėms. Šiaulių banko duomenimis, vidutinė vartojimo kredito suma, skirta baldų įsigijimui, per pastaruosius metus siekė apie 4800 Eur. Paprastai toks kreditas grąžinamas per ketverius metus.

Dar viena pirkinių grupė, kurią atsinaujindami namus įsigyja lietuviai, yra buitinė, kompiuterinė technika bei kiti namų apyvokoms daiktai. Šiems daiktams įsigyti pasiskolinama vidutiniškai 3600 Eur, o paskola sugrąžinama per trejus metus. Banko duomenimis, daugiausia šiems poreikiams skolinasi didmiesčių gyventojai, vyrai.

Prioritetą teiktų šilumai ir baldams

Šiemet vasarą atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa rodo, kad namų priežiūrai namų apšiltinimui vartojimo kreditą imtų beveik trečdalis lietuvių. Tai ypač aktualu Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio gyventojams. Net 40 proc. iš jų vartojimo kreditą pirmiausia imtų šildymo sprendimams realizuoti. 15 proc. Lietuvos gyventojų prioritetą teiktų naujų baldų įsigijimui, tai itin aktualu vilniečiams (beveik 30 proc.), o 13 proc. apklaustųjų pirktų naujos buitinės ir elektroninės įrangos.

Išlaidos virtuvės baldams, naujai buitinei įrangai, vonios baldams nėra menkos, tad savų santaupų tam ne visada užtenka. Pasak Šiaulių banko Vilniaus regiono ir filialo privačių klientų direktoriaus Donato Mikos, kai kuriuos poreikius įgyvendinti gali padėti lizingo paslauga, didesniems norams tinka vartojimo kreditas.

Straipsnyje panaudoti reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos, kurią Šiaulių banko užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkų tyrimo centras „Vilmorus“, duomenys. Apklausoje dalyvavo 1005 įvairių amžiaus grupių respondentai iš visos Lietuvos.

 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.