„Paysera“ generalinis direktorius Kostas Noreika teigia, kad įstatinio kapitalo didinimas ir banko licencijos siekimas yra tikslingas žingsnis norint išplėsti paslaugų ratą, dar labiau padidinti konkurenciją bankiniame sektoriuje bei pagerinti partnerystės galimybes užsienyje.
„Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl siekiame banko licencijos yra tai, kad turint elektroninių pinigų įstaigos licenciją yra sudėtinga, o dažnai ir neįmanoma užmegzti korespondentinius santykius su kitais bankais. Europos Sąjungos šalyse elektroninių pinigų įstaigų statusą dar žino, tačiau už ES ribų, toks statusas nėra suprantamas. Turėdami ryšius su bankais korespondentais savo klientams galėsime pasiūlyti daugiau pervedimų galimybių įvairiomis valiutomis“, – pasakojo K. Noreika.
Pasiūlys naujų paslaugų
„Paysera“ tikisi, kad būtent banko licencija jiems padės aktyviau plėstis užsienyje, o daugiau paslaugų vienoje vietoje padidins konkurencingumą.
„Gavus banko licenciją galėsime teikti paskolas, priimti indėlius. Mūsų klientų apklausų duomenys rodo, kad šios paslaugos jiems yra aktualios ir esant galimybei mielai jomis pasinaudotų“, – sako „Paysera“ generalinis direktorius.
Naujos kartos bankas
K. Noreika tikina, kad „Paysera“ netaps eiliniu komerciniu banku su dideliais įkainiais – ji ir toliau išliks mokėjimo paslaugų kainų bei finansinių technologijų lyderė, laikysis tos pačios sąžiningos kainos politikos kaip ir iki šiol.
„Be abejonės, su banko licencija mes klientams galėsime pasiūlyti paskolas, indėlius. Tačiau mes kitaip nei įprasti komerciniai bankai, be žmogaus pageidavimo neskolinsime jo pinigų. Visi Paysera sąskaitose laikomi pinigai ir toliau bus elektroniniai ir neskolinami. Tad išlaikysime savo privalumą ir kartu pasiūlysime daugiau paslaugų. Aišku, jeigu įmonė ar asmuo norės įdėti indėlį, kitaip sakant leis mums jo pinigus paskolinti už tam tikrą grąžą, jis tai galės padaryti“, – teigia Paysera vadovas.
Finansiniai rezultatai nuolatos gerėja
„Paysera“ per pirmą šių metų pusmetį gavo beveik 3,6 mln. EUR pajamų. Tai yra 52 proc. daugiau nei atitinkamu laikotarpiu pernai, kai jų buvo gauta 2,36 mln. EUR. Tačiau augimą rodo ir itin geri pervedimų rezultatai. Per pirmąjį pusmetį buvo atlikta pervedimų už daugiau nei 1,2 mlrd. EUR, kai tuo tarpu per visus 2016 m. ši suma siekė 1,4 mlrd. EUR.
Šiuo metu Paysera sparčiai auga ir turi daugiau nei 300 tūkst. registruotų klientų tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje. Dėl didėjančio klientų skaičiaus bei sparčios plėtros, didėja darbuotojų skaičius. Vien šiais metais darbuotojų padaugėjo 25 proc. ir dabar siekia 110.
„Paysera“ duomenimis, liepos pabaigoje sąskaitose klientai laikė daugiau nei 63 mln. EUR, kai tuo tarpu 2016 liepą tik 31 mln. EUR. Prie tokio augimo prisidėjo sparti plėtra užsienyje. Tad dabar, jau net 52 proc. visų laikomų pinigų priklauso užsienyje registruotiems klientams.
Tai ne vienintelė įmonė, panorusi tapti banku.
Lietuvos bankas gegužę pranešė, kad, atsižvelgdama į kredito unijos „Mano unija“ prašymą ir jos atliktus pasirengimo banko veiklai veiksmus,
Lietuvos banko Priežiūros tarnyba leido ją pertvarkyti į akcinę bendrovę. Tai būtų kredito unijos pasirengimo banko veiklai pirmojo etapo pabaiga. Kitas etapas – tinkamai pasirengus kreiptis į Lietuvos banką: išduoti jai banko licenciją.
Priėmus teigiamą sprendimą, Lietuvoje tai būtų pirmas atvejis, kai kredito unija taptų banku. „Mano unija“ – ne vienintelė, kuri jaučiasi išaugusi unijos drabužį ir pasirengusi rimtesniems iššūkiams.
Šiemet gegužę 21-ąjį gimtadienį atšventusi Vilniaus regiono kredito unija (VRKU) taip užsibrėžė tikslą – per kelerius metus ketina tapti banku.
