Gyventojai paskolų daugiau ieško bankuose ir per tarpusavio skolinimo platformas

Per pirmuosius tris šių metų ketvirčius vartotojai dažniau nei pernai ieškojo finansavimo bankuose ir tarpusavio skolinimo platformose, rodo kredito istorijos sistemos „Mano Creditinfo“ duomenys.

„Mano Creditinfo“ duomenimis, sausį—rugsėjį, palyginti su pernykščiu laikotarpiu, vartotojų paraiškų smulkiųjų vartojimo kredito bendrovėms sumažėjo 26 proc.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Mano Creditinfo“ duomenimis, sausį—rugsėjį, palyginti su pernykščiu laikotarpiu, vartotojų paraiškų smulkiųjų vartojimo kredito bendrovėms sumažėjo 26 proc.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Oct 6, 2017, 11:41 AM, atnaujinta Oct 6, 2017, 11:45 AM

Per sausį—rugsėjį vartotojai bankams ir kredito unijoms pateikė 8% daugiau kredito paraiškų nei metais anksčiau. Ketinusių skolintis per tarpusavio skolinimo platformas beveik 25%.

Priešinga tendencija stebima kituose sektoriuose, teikiančiuose kreditus ir paslaugas išsimokėtinai. „Mano Creditinfo“ duomenimis, sausį—rugsėjį, palyginti su pernykščiu laikotarpiu, vartotojų paraiškų smulkiųjų vartojimo kredito bendrovėms sumažėjo 26%. Ketinimų pirkti išsimokėtinai telekomunikacijų bendrovėse buvo 7% mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Paraiškų lizingo ir stambesnio vartojimo kredito įmonėms sumažėjo 1%.

„Kredito rinkoje vis labiau siaurėja takoskyra tarp to, kas nuo senų laikų buvo laikoma bankiniu produktu, o kas ne. Nebankinio sektoriaus įmonės didina bankams konkurenciją, išduodamos kredito korteles, teikia arba ruošiasi teikti būsto paskolas. Tuo tarpu bankai irgi nestovi vietoje. Jie daugiau dėmesio skiria ieškantiems kredito vartojimo reikmėms. Ši konkurencija naudinga vartotojams, nes skatina visas puses pasitempti tiek technologine—greičio, tiek kainos prasme“, - teigia Andrius Bogdanovičius, kredito biuro „Creditinfo“ generalinis direktorius.

Per 9 š. m. mėnesius bankai sulaukė daugiausiai patikimų klientų paraiškų. 77% ketinusių skolintis iš bankų turėjo „gerus“ kredito reitingus, t.y. A, B arba C. Gerų klientų dalis tarp vartotojų, ieškojusių finansavimo telekomunikacijų salonuose (pvz. planšetės išsimokėtinai), sudarė 74%. Tarp norėjusių gauti finansavimą lizingo ir vartojimo kredito bendrovėse geri klientai sudarė 56%. Mažiausiai patikimų klientų kreipėsi į smulkiausius vartojimo kreditus teikiančias įmones – kas penktas (19%) paraiškos teikėjas turėjo kredito reitingą A, B arba C.
Trečiąjį ketvirtį bankų išduotos būsto paskolos vidurkis siekė 49 tūkst. Eur, vidutinis bankų suteiktas vartojimo kreditas – 4,1 tūkst. Eur, lizingo vidurkis – 17 tūkst., o kredito kortelės limitas – vidutiniškai 1,5 tūkst. Eur.
Palyginimui, nebankiniame sektoriuje išduotos būsto paskolos vidurkis trečiąjį ketvirtį siekė 43 tūkst., vartojimo kreditas – 930 Eur, vidutinė lizingo sutartis – 620 Eur, o kredito kortelės limito vidurkis – beveik 1,5 tūkst. Eur.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.