Rusijos vyriausybė lengvai palaimino Finansų ministerijos pasiūlymą kitais metais net dvigubai pakelti akcizo mokestį degalams.
Tiesa, jau trečius metus iš eilės valdžia skelbia, kad negalima dar labiau apmokestinti verslo ir gyventojų, nes dėl to kenčia ir taip buksuojanti ekonomika.
Tačiau žodžiai akivaizdžiai skiriasi nuo darbų.
Todėl nuo kitų metų sausio benzino ir dyzelino litras pabrangs 50 kapeikų (mažiau nei euro centu), tiek pat kaina pakils ir nuo liepos.
Atrodytų, ne itin daug – juk dabar 95 markės benzino litras kainuoja apie 40 rublių (0,58 euro). Tačiau valdžia padidinusi akcizą papildomai ketina surinkti apie 40 mlrd. rublių (585 mln. eurų).
Įdomiausia, kad šie pinigai ne šiaip suplauks į bendrą katilą, o bus skirti keliams tiesti ir tvarkyti. Tik ne visoje Rusijoje, o Kryme ir Kaliningrado srityje.
Kryme jau statoma Tauridės magistralė, bet finansavimo jai stinga.
Mat projekto kaina nuo jo įgyvendinimo pradžios gerokai pakilo: nuo 85 mlrd. iki 139 mlrd. rublių (atitinkamai 1,24 ir 2,03 mlrd. eurų). O juk dar vienas greitkelis numatomas Kaliningrado srityje, pradinė jo kaina – 69 mlrd. rublių (milijardas eurų).
Vyriausybė dar rugpjūtį paskelbė, kad šių dviejų regionų transporto ir informacinio saugumo infrastruktūrai per trejus metus reikės mažiausiai 165 mlrd. rublių (2,41 mlrd. eurų). Vien pajamų iš padidinto degalų akcizo nepakaks.
Todėl numatytas ir kitas nutolusių regionų finansavimo šaltinis – mokesčiai mobiliojo ryšio operatoriams.
Šiuo metu jie į specialų fondą perveda 1,2 proc. apyvartos, bet šį tarifą netrukus ketinama padidinti, tik neaišku, kiek.
„Krymas ir Kaliningradas yra išlaikytiniai, o dotacijų jiems reikia vis daugiau“, – neslėpė Aukštosios ekonomikos mokyklos ekonomistė Natalija Zubarevič.
Jos skaičiavimais, pirmąjį šių metų pusmetį Krymui iš federalinio biudžeto buvo skirta 35,5 mlrd. rublių (519 mln. eurų) – 88 proc. daugiau negu prieš metus.
Šios lėšos sudaro 55 procentus viso pusiasalio biudžeto.
Tuo pačiu laikotarpiu dotacijos Kaliningrado sričiai išaugo 2,6 karto – iki 29 mlrd. rublių (424 mln. eurų).
Tai – 58 proc. konsoliduoto srities biudžeto, nors prieš metus šis rodiklis siekė 37 proc., o pirmąjį 2015-ųjų pusmetį – 17 proc.
„Federalinė vyriausybė jau pavargo pumpuoti pinigus Krymui ir Kaliningradui iš federalinio biudžeto. Todėl nuo kitų metų už tai turės sumokėti visi Rusijos gyventojai pirkdami dyzeliną ir benziną“, – sakė N.Zubarevič.
Ar rusams tai patiks? Levados centro sociologai tvirtina, kad jau 55 proc. gyventojų nebenori išlaikyti Krymo. Tačiau kitos apklausos rodo kitokias nuotaikas: vasarą 64 proc. apklaustųjų pripažino, kad pusiasalio prijungimas davė daugiau naudos nei žalos.
Tiesa, 2015-ųjų kovą taip manančių buvo net 70 proc.
