Pirmą kartą nuo Nepriklausomybės paskelbimo planuojamas biudžeto perteklius, nors valstybės biudžetas išlieka deficitinis. Valstybės pajamos, palyginus su šiuometinėmis, didės 6,9 proc., o išlaidos – 5,5 proc.
Didžiausias dėmesys pagal Finansų ministerijos planą turėtų būti skiriamas socialinei apsaugai, švietimui, šalies gynybai ir sveikatos apsaugos sistemai. „Ekonomika auga ir pasiekė piką, šešėlis traukiasi, o pinigai bus efektyviau perskirstomi“, – apie lėšų šaltinius kalbėjo Finansų ministras.
Išskirtinis projektas
Premjero Sauliaus Skvernelio teigimu, šis Vyriausybės siūlomas biudžetas yra išskirtinis keliais aspektais. Tai bus pirmas nedeficitis biudžetas, taip pat, tai socialiai jautriausias biudžetas, nei socialinei atskirčiai mažinti skiriame daugiau nei pusę milijardo eurų. Taip pat pirmą kartą krašto gynybai skirsime 2 proc. BVP.
„Didžiausias dėmesys skiriamas tiems, kurie gauna mažiausias pajamas. Biudžetas bus skirtas mūsų didžiausiai problemai – socialinės atskirties ir skurdo mažininimui“, – kalbėjo premjeras.
Jis priminė, kad auga ir finansavimas kitoms sritims - daugiau pinigų skiriama Savivaldybių biudžetams, mokytojų ir dėstytojų atlyginimų kėlimui. "Tikiuosi, kad Seime nebus daroma populistinių intervencijų, nes biudžetas yra subalansuotas", - kalbėjo S.Skvernelis.
Mūsų biudžetas suformuotas kaip atsakingos šeimos biudžetas. Turime mamą ir tėtį, kurie uždirba pinigus. Jie turi ne tik išlaikyti šeimą, bet ir atsidėti ateičiai, jei atsitiktų nenumatytas įvykis. Šis biudžetas suformuotas atsakingai, jeigu pasaulyje įvyktų kokie neramumai, mus nebereikėtų ieškoti kreditų", - sakė finansų ministras Vilius Šapoka.
Daugiausia lėšų – skurdo mažinimui
Skurdo mažinimui kitąmet papildomai bus skiriama 618 milijonų eurų. Daugiau nei pusė jų – 371,8 milijono, turėtų būti skirti pensijų didinimui. Jos turėtų augti 63 eurais per mėnesį.
Nuo kitų metų NPD bus didinamas iki 380 eurų, o minimali mėnesinė alga pakils iki 400 eurų.
Kaip buvo siūloma jau anksčiau, atsisakoma PNPD, o vietoje jo vaikus auginančioms šeimoms bus skiriamos išmokos.
„Tai pajus visi, kurie uždirba kiek daugiau nei vidutinis atlyginimas, o labiausiai pajamos išaugs tų, kurie uždirba nedaug“, – kalbėjo V.Šapoka.
Sveikatos apsaugai papildomai turėtų būti skiriama 173 milijonai eurų. - čia augimas taip pat rekordinis.
Didės ir kitos išlaidos
Pirmą kartą 2 proc. Lietuvos biudžeto bus skiriami ir valstybės apsaugai. Lyginant su 2015 metais, kitąmet šalies gynybai ir saugumui bus skiriama dvigubai didesnė suma – 963milijonai eurų.
Švietimo srityje didžiausias dėmesys, planuojant biudžetą, buvo skirtas mokytojų atlyginimų kėlimui. Augant algoms, planuojama pereiti ir prie etatinių atlyginimų mokytojams. Bendras švietimo srities finansavimas turėtų augti 33,7 milijonų eurų.
Skirstant lėšas regionams, Finansų ministerija planuoja Savivaldybėms suteikti daugiau savarankiškumo, bet reikalauti ir skaidresnio atskaitingumo.
„Savivaldybės tikrai taps labiau savarankiškos ir žymiai labiau suinteresuotos regiono ekonomine gerove“, – sakė V.Šapoka.
Planuojama peržiūrėti ir smulkaus verslo mokesčius – naikinti 5 ir 15 proc. apmokestinimą ir vietoje jo mokesčio tarifą skaičiuoti pagal verslo liudijimą turinčio asmens pelną.
Verslo ir inovacijų skatinimui Finansų ministerija siūlo skirti 164 milijonus eurų – pradedančiam smulkiam verslui siūloma skirti mokesčių „atostogas“, taikyti mokesčių lengvatas išradimų komercializavimui, LEZ lengvatas taikyti visoms veiklos sritims.
Kieno kainos keisis?
Naujame biudžete numatytas brangaus nekilnojamo turto apmokestinimas gyventojams. Asmenys, turintys 220–300 tūkst. vertės NT turto mokės 0,5 proc. NT mokesčio, 300–500 – 1 proc., o šią sumą viršijus – 2 proc.
Kitąmet brangs ir cigaretės ir dyzelinas. Padidinus akcizus šioms prekės, litras dyzelino turėtų brangti 2 centais, cigarečių pakelis – 10 centų.
Lengvatinis 5 proc. PVM tarifą planuojama taikyti visiems receptiniams vaistams, 9 proc. tarifą – knygoms, keleivių vežimo ir apgyvendinimo paslaugoms bei šildymui.
„Iš esmės daugelyje sričių radome politinį konsensusą, bet jo nepavyko rasti kalbant apie šildymo lengvatą. Dėl to liekame prie 9 proc. PVM tarifo ir prie šio klausimo bus galima grįžti kai nemaža dalis daugiabučių bus renovuota“, – sakė finansų ministras.
Pajamas didins mokesčiai
Didžiąją dalį biudžeto pajamų tikimasi gauti iš pridėtinės vertės mokesčio – iš jo tikimasi 7,8 proc. daugiau pajamų nei šiemet. PVM turėtų sudaryti daugiau nei pusę valstybės biudžeto pajamų.
Turėtų augti ir valstybės pajamos iš akcizų ir pelno mokesčio. Tiesa, prognozuojama, kad pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio kitąmet mažės 5,3 proc.
