Laisvosios rinkos instituto prezidentas „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ su žurnaliste Daiva Žeimyte kalbėjo apie antradienį Lietuvoje oficialiai prasidėjusią Valstybinės mokesčių inspekcijos organizuojamą čekių loteriją.
Jos tikslas – kova su klestinčia šešėline ekonomika. Joje kiekvieną savaitę bus galima laimėti 10 prizų po 200 eurų, o kas mėnesį – vieną 5 tūkstančių eurų prizą.
Bet Ž.Šilėnas pabrėžė, kad pasiekti svarbiausio tikslo ši loterija neleis, o tam yra paprasta priežastis.
„Vienintelė priežastis, dėl ko žmonės perka nelegalias prekes yra ta, kad jos pigesnės. Ar tai būtų akcizinės prekės – alkoholis, tabakas, žmonės jas perka šešėlyje, nes yra pigiau, ar tai būtų neapskaitytos paslaugos – automobilio, namų remonto, kur pridėtinės vertės mokesčio nesumoki, – kalbėjo Ž.Šilėnas. – Tose vietose, kur žmonės žino, kad perka šešėlyje, ta loterija turės lygiai nulį poveikio.“
– Šiandien pirmą kartą Lietuvos istorijoje prasidėjo čekių loterija, kurios logika paprasta: pirkėjas, norėdamas dalyvauti loterijoje, turi reikalauti čekio, tuo tarpu pardavėjas nebegalės neapskaityti pajamų už tam tikras prekes ar paslaugas. Jūs teigiate, kad čekių loterija – tas pats, kas prie degančio namo aiškinti apie saugų elgesį su degtukais. Kodėl?
– Tai iš esmės yra teisinga priemonė, negali sakyti, kad ji visiškai neturės poveikio. Kažkokį poveikį ji turės, dalis žmonių daugiau prašys čekio, bus viešumas, dalis susimąstys, ar visada paprašo čekio. Tikrai tai yra geriau nei drastiškos akcijos ar baudžiamieji skrajojantys mokesčių mokėtojų būriai. Bet jei kalbame apie mastą, poveikį, jei valdžia tikisi ištraukti milijardą eurų iš šešėlio, kaip pastoviai deklaruoja, čia ne ta priemonė. Čia yra gražus žaidimas.
– Šis žaidimas – ne naujiena pasaulyje. Čekių loterijas organizuoja Kroatija, Gruzija, Lenkija, nuo 2014 m. Portugalijoje prasidėjusiose loterijose netgi išlošiami automobiliai. Jeigu vyksta, vadinasi, toks principas veikia?
– Nebūtinai. Daugybė dalykų vyksta, bet nereiškia, kad jie veikia. Lygiai taip pat Zimbabvė prieš kelias savaites turėjo loteriją, kas padės indėlį užsienio valiuta į banką, kadangi iš Zimbabvės bėga kapitalas ir niekas nenori ten laikyti užsienio valiuta pinigų. Laimėjo Zimbabvės prezidentas. Klausimas, ar tiek sistema buvo korumpuota, ar jis vienintelis turėjo banke Zimbabvėje užsienio valiuta indėlį?
Aišku, jos kažkiek veikia, dėl to jos nėra blogos priemonės. Iš esmės teisinga ir yra daug blogesnių, nei šita, bet kalbant apie mastą, čia yra labai menko poveikio dalykas. Ši sistema ar loterija veiks tik tose situacijose, kur pirkėjas nežino, kad pardavėjas neapskaito, ir ten, kur neapskaitymas vyksta tik todėl, kad pirkėjas nepaprašė čekio.
– Arba ten, kur pirkėjas netoleruoja šešėlio.
– Tikėtina, kad jeigu pirkėjas iš tikrųjų labai netoleruoja šešėlio, jis ir dabar čekio prašo. Bet perkant nelegalias cigaretes, nelegalų alkoholį, įsivežant alkoholį iš kitų šalių, perkant specialiai „be popierių“, kad mokėti mažiau mokesčių arba imant vokelį – čia yra esmė. Ši loterija nė trupučiu nepalies tų vietų, kur Lietuvoje yra šešėlinė ekonomika, nes turbūt visi supranta, kad niekas neprašo čekio, kuomet perki nelegalias cigaretes.
– Ir kuomet prekė, kurią perki nelegaliai, yra pigesnė.
– Vienintelė priežastis, dėl ko žmonės perka nelegalias prekes yra ta, kad jos pigesnės. Ar tai būtų akcizinės prekės – alkoholis, tabakas, žmonės jas perka šešėlyje, nes yra pigiau, ar tai būtų neapskaitytos paslaugos – automobilio, namų remonto, kur pridėtinės vertės mokesčio nesumoki. Tose vietose, kur žmonės žino, kad perka šešėlyje, ta loterija turės lygiai nulį poveikio.
– Galbūt čekių loterija padės skatinti netoleranciją šešėliui?
– Valdžia save suvariusi į tam tikrą kampą – kova su šešėline ekonomika. Įsivaizduokime, yra dvi obelys. Vienoje obuoliai kabo žemai, vos tik ištiesi ranką, gali pasiekti, kitoje visi obuoliai nuskabyti, norint kažką nusiskinti, reikia imti kopėčias ir lipti viršūnę. Dabar valdžia yra ta, kuri ima kopėčias, lipa į viršūnę ir imasi mažų ir kraštinių priemonių, kaip čekių loterija.
Nes visos valdžios Lietuvoje kovoja su šešėlio pasekmėmis, o ne priežastimis. O priežastys yra aukšti mokesčiai ir maža gyventojų perkamoji galia. Paprastai tariant, žmonės cigaretes šešėlyje perka ne iš malonumo, o todėl, kad legalių neįperka. Žmonės perka nelegalų alkoholį šešėlinėje rinkoje ar surogatą ne dėl to, kad jiems labai smagu jį gerti, o dėl to, kad legalaus neįperka.
Lygiai tas pats su visomis kitomis prekėmis. Žmonės vokelius ima ne dėl to, kad būtų recidyvistai ar nemėgtų savo valstybės, tiesiog mokesčiai yra labai dideli. Kol valdžia ignoruos elementarų faktą, kad mokesčiai Lietuvoje yra dideli, kad žmonės tiesiog negali legalių prekių nusipirkti, nes legalias valdžia pabrangino, tol mes imsime kopėčias, lipsime į viršų ir ieškosime mažų, neprinokusių obuolių, o tą didelę obelį su žemai kabančiais obuoliais ignoruosime. Kol taip bus, bus žaidimas.
– Turbūt reikia pasverti, ko mes norime – ar mažinti prieinamumą ir galbūt per draudimus skatinti žmones sveikai gyventi, ar visgi leisti jiems pigiai nusipirkti ir bandyti ieškoti kitų išeičių, kaip priversti žmones mažiau rūkyti ar gerti. Turbūt tai yra vertybiniai dalykai ir negalima sakyti, kad šitoms prekėms reiktų mažinti mokesčius.
– Aš sakyčiau, kad šitoms prekėms reikia mažinti mokesčius bent iki Europos Sąjungos lygio. Tada tam tikras mokestis būtų, tam tikras prieinamumas būtų sumažintas, bet daugiau žmonių galėtų pirkti legalų produktą. Pastarąjį dešimtmetį nebuvo metų, kuomet cigaretėms ar alkoholiui nebuvo didinami akcizai.
Jie buvo didinami. Viso to pasekmes mes matome dabar. Ir dabar mes matome, kad padidinus akcizus vietoj to, kad pardavimai vyktų Lietuvoje, jie vyksta Latvijoje. Į oficialią statistiką dėžės alaus, įvežamos iš Latvijos į Lietuvą lyg ir neįeina, lyg ir atrodo, kad lietuviai nupirko mažiau, bet tai, kad jie nupirko mažiau Lietuvoje, nereiškia, kad jie išgėrė mažiau.
Tiesiog dabar dalis pinigų eina į Latvijos biudžetą, dalis prekių yra perkama ne Lietuvoje. Taip paprastai uždraudus ar pakėlus mokestį žmonės nepakeis savo elgesio. Jeigu žiūrėtume pagal mokesčius, alkoholio akcizas, palyginus su tuo, kiek žmonės uždirba, yra vienas aukščiausių Europoje. Tarkime, skandinavus šioje vietoje jau pralenkėme.
– Grįžkime prie čekių loterijos. Yra tam tikri segmentai, kuriems bus taikoma čekių loterija – turgavietės, grožio ir maitinimo paslaugos. Ar čekių loterija nesukuria situacijos, lyg pati valdžia sakytų, kad tik šiuose segmentuose yra nesąžiningi prekybininkai?
– Apie tai yra atvirai šnekama, nereikia žiūrėti į čekių loteriją. Jeigu pažiūrėtume, valdžios planai, dėl ko buvo užsimota vos ne naikinti verslo liudijimus, gana siauri ir kiekvienas, kuris yra mažas verslininkas, kuris dirba ne pagal darbo sutartį, o pagal individualią veiklą, valdžios akyse yra laikomas arba nusikaltėliu, arba bent jau šešėlininku.
Šitie sektoriai pasirinkti neatsitiktinai, o specialiai, nes valdžia mano, kad šiuose sektoriuose sukasi labai daug pinigų ir iš kirpyklų ir nagų salonų jie tikisi ištraukti labai daug. Aš nemanau, kad tai įvyks.
– Kita vertus, tame yra tiesos – labai daug paslaugų teikėjų, kurių žmonės neprašo čekių, jo nepasiūlo. Lygiai taip pat – turgavietėse. Nežinau, kas ten prašo čekių ir kiek yra kasos aparatų atviro tipo turgavietėse. Pavyzdžiui, kai močiutė pardavinėja daržoves, ten tikrai nėra kasos aparato. Kaip tuomet sutvarkyti tą sektorių?
– Jeigu nepasiūlo čekio, nereiškia, kad jo neišmuša ar tie pinigai nėra apskaityti. Nors tokia galimybė yra. Lygiai taip pat ne visos močiutės dalyvaus loterijoje. Močiutė, trumpą laiką prekiaujanti ridikėliais, neturės nei čekių, nei čekių loterijos ir tame žaidime nedalyvaus. Šis žaidimas veiks tik ten, kur valdžia mano, kad šešėlis yra ir yra tik todėl, kad vartotojas nežino, kad pardavėjas ar kirpėja neįmušė į kasą, o dabar jis to čekio paprašys ir privers įmušti į kasą. Čia yra vienintelis mechanizmas ar segmentas, kur tai suveiks. Kiek iš tikrųjų ten šešėlio yra, niekas iki galo nežino.
– Nežino, bet išsiaiškinti reikia? Galbūt čekių loterija padės išsiaiškinti, kiek šešėlio yra tuose sektoriuose?
– Galbūt. Nesakau, kad tai pats blogiausias dalykas pasaulyje. Tai yra žingsnis teisinga linkme, bet jis yra neadekvataus masto, palyginus su problemos mastu. Ir klausimas, kodėl valdžia orientuojasi tik į kovą su pasekmėmis ir niekada neina į kovą su priežastimis – mokesčių mažinimą.
– Kaip į tai gali sureaguoti prekybininkai? Pavyzdžiui, staiga žmonės pradeda prašyti čekių, norėdami patys laimėti ir nenori toleruoti šešėlio. Kokia gali būti reakcija?
– Manau, bus viena ir paprasta. Jie tą čekį gaus. Ar tikrai žmonės apie tai šnekėsis, ar tikrai apie tai juokaus, pamatysim per keletą artimiausių savaičių. Kas yra pastebėta, tose šalyse, kur tai yra daroma, loterijos yra populiarios pirmus kelis mėnesius, pusę metų, po to visiems atsibosta rinkti čekiukus, žiūrėti, ar kažką laimėjo. Pirmos savaitės bus pačios įdomiausios. Reakcijos neprognozuoju, bet nemanau, kad įvyks kažkas sensacingo.
– Ar gali kai kurie iš verslininkų užsidaryti, nebeprekiauti – rinka apsivalys ir pasirodys, kurie moka mokesčius, kurie nemoka?
– Abejoju. Tie, kurie turi kasos aparatus, apskaitą ir kur pinigų srautai iš dalies yra sekami – labai abejoju, kad jie pasistato kasos aparatą ir imituoja veiklą. Galbūt tokių vienetai yra, tam tikrais atvejais. Aš tikrai būčiau labai nustebęs, jeigu mes pamatytume kažkokią sensaciją tiek šešėlio maste, tiek mokesčių surinkime.
– Kaip pačius žmones priversti netoleruoti šešėlinio verslo?
– „Įtikinti“ yra žodis. „Priversti“ yra policinės, totalitarinės valstybės bruožas. Manau, tuos žmones galime tik įtikinti. Pirma, mokesčiai turi būti adekvatūs žmonių gaunamoms pajamoms. Jeigu žmogus jaus, kad mokesčiai yra per aukšti, ar iš jo piniginės plešiamas kas antras euras, jam pačiam nieko nebelieka, jis tikrai mokesčiams priešinsis.
Antra, žmonės turi jausti, kad mokesčiai yra tinkamai panaudojami. Viena iš mūsų apklausų rodo, kad žmonės galvoja, kad tik pusė biudžeto yra tinkamai panaudojama.
Šiuo atveju visa atsakomybė krenta valdžiai. Dalis žmonių mato, supranta, kad jie daug sumoka mokesčių ir juos pykdo, kai mato, kad pinigai yra panaudojami netinkamai, yra švaistomi arba neefektyviai, arba nusikalstamai, arba įvairių politikų asmeninėms užgaidoms tenkinti.
Jeigu mes norime įtikinti visuomenę, kad tie pinigai yra svarbūs, mokesčių tarifai turi būti adekvatūs, žmonės turi matyti, kaip tie pinigai yra panaudojami ir žmonės turi gauti geras paslaugas už tuos mokesčius.
Mokesčiai nėra tik duoklė, kurią renka karalius iš valstiečių. Mokesčiai yra susimokėjimas už valstybės teikiamas paslaugas. Jeigu aš moku sveikatos draudimo mokestį, noriu gauti geras sveikatos paslaugas, jeigu moku gyventojų pajamų mokestį ir sakoma, kad tai eina vaikų švietimui, aš noriu gauti gerą švietimo paslaugą.
Jeigu aš moku akcizo mokestį už benziną, aš noriu matyti gerus kelius. Jeigu to nebus, dalis žmonių ir toliau toleruos, teisins šešėlį ir nemokės mokesčių.
– Koks dabar šešėlinės ekonomikos mastas Lietuvoje?
– Kadangi gerėja gyvenimas, pajamos, jis yra sumažėjęs. Mūsų preliminariais vertinimais – apie penktadalis. Kitais metais atnaujinsime didelę studiją, pasilyginsime su kitomis šalimis ir galėsime pasakyti detalesnį skaičių.
