Tokius skaičius pristatė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija. Jos teigimu, lietuviams dar reikia pasitempti norint pagal finansinio saugumo rodiklius pasivyti vakariečius.
„Nė vienas nesame apsaugotas nuo nelaimės. Ji gali ištikti bet kurią akimirką. Gaila, kad kartais žmogus apie tokius dalykus susimąsto tik tada, kai įvyksta įvykis ir ištinka finansinė katastrofa“, – sakė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas.
Jo teigimu, daugelis lietuvių jau supranta ir tai, kad tik valstybės paramos oriai senatvei užtikrinti nepakaks. Nepaisant to, į savo finansinį saugumą investuojame nenoriai.
Skaičiai – įspūdingi
2794 eurai – tiek per metus britai vidutiniškai skiria pinigų savo finansiniam saugumui – gyvybės draudimo įmokoms bei papildomam kaupimui pensijai. Nuo jų nedaug atsilieka švedai, tam vidutiniškai skirdami 2121 euro.
Bet Lietuvoje situacija kitokia. Į savo finansinį saugumą vidutinis lietuvis per metus investuoja vos 85 eurus.
Žinoma, uždirbame mažiau už britus ar švedus, bet tikrai tas skirtumas nesiekia 20-30 kartų.
„Tad akivaizdu, kad tokį skirtumą lemia ne vien ekonominė situacija ir žmonių finansinės galimybės, bet ir prioritetai bei finansinio raštingumo stoka“, – teigė A.Bakšinskas.
Tendencijos keičiasi
Tiesa, situacija keičiasi – lietuviai ima suprasti, kad savo gerove privalo rūpintys patys.
Kol kas savarankiškai savo finansiniu saugumu rūpinasi tik 14 proc. lietuvių.
„SEB gyvybės draudimas“ generalinės direktorės Sonatos Gutauskaitės-Bubnelienės teigimu, lietuvių finansinio saugumo įpročiai jau pamažu keičiasi.
„2017 metų trečio ketvirčio duomenimis, žmonių, nusprendusių dalį atlyginimo atsidėti ateičiai, daugėja. Per gyvybės draudimą savo ateičiai kaupia 408 tūkst. gyventojų. Tai yra 22 proc. daugiau negu praėjusių metų pabaigoje“, – sakė S.Gutauskaitė - Bubnelienė.
Draudimo bendrovės „Aviva Lietuva“ generalinė direktorė Asta Grabinskė atkreipė dėmesį į tai, kad per tris šių metų ketvirčius buvo išmokėta beveik 10 milijonų eurų gyvybės draudimo išmokų, skirtų draudimo žaloms padengti. Tai – 7,5 proc. daugiau nei pernai.
Viena didžiausių šiemet išmokėtų išmokų – 84 tūkst. eurų. Tai buvo išmoka, ištikus mirčiai nuo piktybinio krūties naviko. Kita – 65 tūkst. eurų išmoka buvo atseikėta ištikus mirčiai nuo skrandžio vėžio.
Vis dėlto dažniausiai skiriamos išmokos dėl nelaimingų atsitikimų.
A.Grabinskės teigimu, daugiausiai į savo finansinį saugumą investuoti yra linkusios jaunos šeimos.
Įvestų „lubų“ įtaka
Nuo šių metų pradžios Lietuvoje buvo įvestos lubos valstybės skatinimui kaupti ateičiai per gyvybės draudimą – maksimali gyventojų pajamų mokesčio suma, kurią galima susigrąžinti nuo sumokėtų įmokų, apribota iki 300 eurų per metus.
„Draudikai tai vadina Grinčo pavogtomis Kalėdomis“, – pajuokavo A.Bakšinskas.
Nepaisant to, savarankiškas žmonių rūpinimasis savo gerove ir toliau didėja. Draudimo rinkos ekspertai prognozuoja, kad lietuviai ir toliau taupys daugiau.
„Keičiasi ne tik žmonių įpročiai. Ekonominės prognozės sudaro prielaidas, kad draudimo rinka augs. Be to, rinka tikrai gali plėstis – tik kas 7 žmogus yra sudaręs investicinio gyvybės draudimo sutartį“, – sakė SEB banko atstovė.
„Tai yra pats geriausias įrodymas, kad Lietuvos žmonės vis geriau supranta savarankiško rūpinimosi savimi svarbą, ir draudžiasi ne dėl mokesčių lengvatų, o dėl savęs“, - sakė A.Bakšinskas.
Tiesa, S.Gutauskaitės-Bubnelienės teigimu, tikrasis lubų įvedimo rodiklis paaiškės kitą ketvirtį: „Metų pabaiga išsiskirdavo tuo, kad daugelis lietuvių tuomet viską susiskaičiuodavo, gaudavo premijas ir jas investuodavo į gyvybės draudimo sutartis“.
Tikėtinas ir nuosmukis
Lubų įvedimas daugiausiai įtakos turėjo vienkratinių įmokų surinkimui. Jos šiemet bus mažesnės. Todėl asociacija prognozuoja, kad 2017-uosius gyvybės draudimo rinka baigs panašios apimties kaip ir pernai arba fiksuos nedidelį nuosmukį.
A.Bakšinsko nuomone, norint paskatinti žmones daugiau taupyti ateičiai, reiktų galvoti ir apie lubų kaupimui per trečios pakopos fondus padidinimui. Lietuvoje dabar galioja 2000 eurų, o pas kaimynus estus – 6000 eurų lubos per metus sumokėtoms gyventojų pajamų mokesčio (GMP) įmokoms susigrąžinti.
„Jei norime, kad lietuvių finansinis saugumas pasiektų Vakarų lygį, turime didinti lubas GPM susigrąžinimui. Be teigiamo valdžios požiūrio ir veiksmų didelio šuolio nebus galima padaryti“, - kalbėjo draudimo įmonių asociacijos prezidentas.
