„Labiausiai brangsta ne sviestas ir duona, o valdžia“, – prekybos tinklo „Maxima“ surengtoje Lietuvos gamintojų ir tiekėjų konferencijoje sakė ekonomistas Žilvinas Šilėnas. Jis mano, kad kitais metais maisto kainos kils, bet nuosaikiai. Ir tam yra kelios priežastys.
„Jei sakyčiau: „Žmonės, ne viskas taip ir brangsta, niekas nepatikėtų“, – mano ekonomistas Ž.Šilėnas.
Pasak jo, tokia tendencija – kainų stiebimosi – visuomet buvo justi, na, gal išskyrus 2009 metus. Tačiau nestinga ir emocijų svarstant apie maisto kainas.
Pasak „Maxima“ generalinės direktorės Kristinos Meidės, emocijos kalbant apie kainas reikšmingos ir suprantamos. Juolab lietuviai maistui išleidžia kone ketvirtadalį pajamų, o tai reikšminga suma.
„Kol taip bus, bus ir visuomenės nepasitenkinimas“, – mano Ž.Šilėnas.
Nuomonės išsiskyrė
Gamintojų ir tiekėjų konferencijos metu svarstyta, o kaip keisis kainos kitais metais – išliks, kokios yra dabar, o gal stiebsis?
„Nematau veiksnių, dėl kurių galėtų kitais metais didėti kainos. Darysime viską, kad vartotojams kainos liktų stabilios“, – sakė „Maxima“ vadovė K.Meidė.
Tačiau ekonomistas Ž.Šilėnas mano kiek kitaip: „Ateities kainos priklausys nuo paklausos. Tikėtina, kad kitais metais jos nuosaikiai augs“.
Pasak jo, maistas brangs dėl kelių priežasčių.
„Didės sąnaudos. Atlyginimai augs, vadinasi, darbo jėga brangs, kuras brangs dėl didėsiančio akcizo, tad kils transportavimo išlaidos. O tai veiks galutinę produktų kainą. Dujos ir elektra drastiškai nepigs. Nematau priežasčių ir dėl kurių turėtų pigti žaliavos.
Įvertinus visus veiksnius, nėra priežasčių mažinti kainas. Tad spėju, kad kainų mažėjimo nebus, matysime šiokį tokį jų augimą. Turbūt panašų, kaip ir šiemet“, – svarstė ekonomistas.
Kiek tiksliai galėtų kainos kilti, Ž.Šilėnas nesiėmė prognozuoti.
„Svarbiausia problema – ne kainų lygis, o tai, kad daliai žmonių, nepriklausomai, ar kainos kils vieną ar penkis procentus, sunku išgyventi, nes jų pajamos mažos. Tai didžiausia mūsų bėda. Tad ginčytis – kainos kils procentu ar dviem – nėra prasmės. Jei uždirbi mažiau nei minimalią algą ir tau valdžia padidins mokesčius, kas planuojama, gyvenimas tikrai bus sunkus“, – kalbėjo Ž.Šilėnas.
Bragiausia – valdžia
Didžiausią išlaidų dalį lietuvių biudžetuose sudaro išlaidos maistui ir mokesčiai.
„Jei žmogus uždirba 600 eurų, tai maistui jis skiria apie 120-150 eurų. Bet jei šeima turi du ar daugiau vaikų, ši dalis dar išauga. Tad ir mažas kainų kilimas apsunkina tokių žmonių gyvenimą. Tad jie teisūs, kai mano, kad maistas daug kainuoja, kai sako, kad jiems sunku išgyventi“, – pabrėžė ekonomistas.
Pasak Ž.Šilėno, kur kas brangiau nei maistas lietuviams kainuoja valdžia.
„Jei paimtume tą patį žmogų, kuris uždirba 600 eurų, tai „Sodra“, sveikatos draudimas ir gyventojų pajamų mokestis, taip pat PVM sudaro 400 eurų, o tai daugiau nei išlaidos maistui, būstui ir drabužiams kartu sudėjus.
Jei uždirbi 700-800 eurų ir viską išleidi Lietuvoje, tai beveik kas antras euras eina valdžiai“, – kalbėjo Ž.Šilėnas.
