Gyvenimas Rusijoje gerėja. Bent jau jeigu tikėsime populiarios visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Romir“ atliktos apklausos rezultatais.
Pasirodo, 76 procentai Rusijos gyventojų verčiasi neblogai, pinigų jiems pakanka būtiniausiems poreikiams. O apie trečdalį apklaustųjų tvirtino kas dieną galintys nusipirkti, ko tik reikia.
Skirtumai – nesuvokiami
Panašią apklausą surengė ir Rusijos mokslų akademijos Sociologijos centras, tiktai jos rezultatai buvo visiškai kitokie.
Kone pusė – 47 proc. – rusų savo netektis 2014–2016 metų krizės laikotarpiu įvertino kaip juntamas ar net katastrofiškas.
Pusė apklaustųjų teigė, kad jų gyvenimo lygis smarkiai pablogėjo, 40 procentų tvirtino neturintys pinigų atostogoms, trečdalis nebegali gauti reikiamų medicinos paslaugų.
Tų, kurie gyvena gerai, pernai buvo 35 proc., šįmet – 28 proc.
Panašius duomenis pateikė ir apklausą surengusi Aukštoji ekonomikos mokykla: 77 proc. jos dalyvių teigė iki šiol juntantys ekonominės krizės padarinius, o kone 40 proc. – neturintys pakankamai pinigų maistui ir drabužiams.
Užtat gali atrodyti kaip stebuklas, kiek Rusijos gyventojai nusiteikę išleisti sutikdami Naujuosius metus.
Tradiciškai tokį tyrimą atlieka konsultacijų kompanija „Deloitte“, kuri šįmet išsiaiškino, kad rusai šventėms skirs ne mažiau nei vokiečiai.
Vidutinės gyventojo išlaidos dovanoms ir švenčių stalui gruodį turėtų siekti 17,6 tūkst. rublių (254,6 euro) – 4 proc. daugiau nei prieš metus.
Bet pažvelgus į ekonominius rodiklius tokios nuotaikos visiškai nesuvokiamos.
Taip, bendrasis vidaus produktas (BVP) šiek tiek pradėjo augti, infliacija – menka, rublis stabilus ištisus metus.
Tačiau juk realiosios gyventojų pajamos, kaip rodo oficiali statistika, nuolatos mažėja. Tad ar įmanoma išlaidauti?
Žmones maitina šešėlis?
Atsakymas greičiausiai yra labai paprastas – šešėlinė ekonomika, kuri Rusijoje pastaruoju metu kaip reta giliai įleidusi šaknis, duoda kur kas daugiau pajamų, negu jų matoma pasižvalgius po algų lapelius ar bankų sąskaitas.
Tarptautinė sertifikuotų buhalterių asociacija paskelbė, kad Rusijoje šešėlinei ekonomikai tenka net 39 proc. BVP. Tai – ketvirtas rodiklis pasaulyje.
Šiuo atžvilgiu rusus lenkia tik Azerbaidžanas (66,12 proc.), Nigerija (46,99 proc.) ir Ukraina (46,1 proc.).
Tuo metu JAV šešėliui tenka 7,8 proc., Japonijoje – 10 proc., Kinijoje – 10,2 proc. BVP.
Rusijos pramonininkų ir verslininkų sąjungos vadovas ekonomikos mokslų daktaras Aleksandras Šochinas kaltę dėl didžiulės šešėlio įtakos suvertė prastam valstybės valdymui.
Anot jo, vienose srityse rinka pernelyg reguliuojama, kitose atsiliekama nuo šiuolaikinių ekonomikos tendencijų, o kur dar nenuspėjami valdžios sprendimai.
„Nėra sąžiningos konkurencijos rungiantis su valstybės sektoriumi – valstybinės kompanijos gauna gerokai daugiau užsakymų ir paramos negu privatus verslas.
Tokiomis sąlygomis verslininkai linkę mažinti išlaidas toli gražu ne visuomet įstatymus atitinkančiais būdais“, – aiškino sąjungos vadovas.
Niekas niekuo nepasitiki
Kita vertus, Rusijos ekonomika turi sisteminę problemą – labai aukštą nepasitikėjimo lygį.
„Verslas nepasitiki valstybe, o ji – verslu. Tai yra viena pagrindinių itin lėto Rusijos ūkio augimo priežasčių“, – tvirtino A.Šochinas.
Labai lėtai keičiasi ir visuomenės požiūris į verslą.
Prieš dvi dešimtis metų daugelis buvo įsitikinę, kad verslininkai yra tiesiog apsukrūs vagys. 2009-aisiais jau 79 proc. žmonių teigiamai žvelgė bent į smulkųjį ir vidutinį verslą, o pernai – net 90 proc.
Tačiau norinčiųjų imtis verslo sumažėjo nuo 32 proc. 2008 metais iki 22 proc. šįmet. Kitaip tariant, verslas nėra blogai, tačiau geriausia, jei tuo užsiims kas nors kitas.