Nereikia gailėtis to, kam atsirado ryžto. Pakilti į Bergamo senamiestį, pavaikščioti siauromis, dailininkų instaliacijų išmargintomis gatvėmis daug pinigų nereikia. O ir maistas nėra jame toks brangus, ir žmonėms, įpratusiems prie Vilniaus kainų, jis nekelia šoko.
Kava? Juk ji itališka! Espreso kavos puodeliui pakanka euro, o kofeino „smūgis“ yra toks, kokį Lietuvoje „kofemanai“ gauna retai. Balinta – latte kava kainuoja daugėliau, bet ir jos kaina neperlipa poros eurų. Sviestinis prancūziškas ragelis – kruasanas – ir tas Italijoje perpus pigesnis, nei mūsų sostinės kavinėse.
Dvivietį kambarį Bergamo viešbučiuose galima rasti už 50-60 eurų. Tačiau nakvoti vis tiek prireiktų, o tokia kaina nėra pati baisiausia.
Kita vertus, Bergamo juk gali būti tik tarpstotė, iš kurios, pasirūpinus iš anksto traukinio bilietais, pasikeiti kad ir Boloniją įmanoma už 12 eurų.
Taigi žiema Lietuvoje pamažu ims kaupti šalčio atsargas. Italijoje vis tiek šilčiau. O ją pasiekus nebeįmanoma jos nemylėti.
