Fondo „Visuomenės nuomonė“ atliktos apklausos duomenimis, Rusiją turtinga šalimi laiko 49 procentai gyventojų. Užtat 37 procentai mano gyvenantys skurdžių valstybėje.
Bankų statistika irgi panaši: nors sąskaitas turi dauguma suaugusių žmonių (juk reikia kur nors pervesti atlyginimus ar pensijas), indėlius kaupia mažiau nei trečdalis.
Santaupų turi daug
Tačiau skurdžiais daugelio rusų nė iš tolo nepavadinsi, nes namuose jie laiko stulbinamas sumas grynųjų.
Rusijos statistikos tarnybos duomenimis, 2016-ųjų gruodžio 1 dieną taip buvo sukaupta apie 4,2 trilijono rublių (dabartiniu kursu – apie 61,7 mlrd. eurų).
Baigiantis 2017-iesiems ši suma jau buvo išaugusi iki 5 trln. rublių (73,47 mlrd. eurų).
Vidutiniškai išeitų po maždaug 50 tūkst. rublių (735 eurus) kiekvienam suaugusiam žmogui, tačiau, kaip rodo apklausos, jei gyventojas laiko santaupas namuose, os siekia apie 150–400 tūkst. rublių (2,2–5,88 tūkst. eurų). O kai kurie sukaupia ir ne po vieną milijoną.
Ir tai tik santaupos rubliais, o juk išties nemažai žmonių kaupia jas užsienio valiutomis.
Vagia įspūdingas sumas
Tuo naudojasi ilgapirščiai: Rusijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, vagystės iš būstų pernai pakilo iki seniai regėto lygio – jų buvo beveik 70 tūkst. Atskleidžiama tik apie trečdalį.
Aišku, vagys nespjauna ir į kompiuterius, kitokią techniką ar juvelyrikos dirbinius, tačiau pirmenybę teikia pinigams.
O jų grobis būna tikrai nemenkas. Antai prieš pat Naujuosius metus Sankt Peterburge iš kriptovaliutų verslu užsiimančio jauno specialisto buto buvo išnešta 24 mln. rublių (353 tūkst. eurų), Maskvoje pavogta beveik 50 mln. rublių (734,7 tūkst. eurų).
Nelabai pasitiki bankais
Kodėl žmonės ryžtasi tokias sumas laikyti namuose? Viena priežasčių – nepasitikėjimas komerciniais bankais.
Per pastaruosius trejus metus Rusijos centrinis bankas taip uoliai darbavosi, kad teisę priimti indėlius turinčių bankų gretos išretėjo nuo 690 iki 468. Todėl gyventojai bijo, kad kitą kartą gali ateiti banko, kuriame jie laiko pinigus, eilė.
Negelbėja ir tai, kad Rusijoje veikia pakankamai gera indėlių draudimo sistema – bankroto atveju kiekvienas indėlininkas gali atgauti bent po 1,4 mln. rublių (20,57 tūkst. eurų).
Kas turi didesnes sumas, gali juos paskirstyti keliuose bankuose. Tačiau tuomet tokio žmogaus turtas bus žinomas mokesčių inspektoriams ir teisėsaugai.
Būtent to labiausiai nenori, pavyzdžiui, kyšius imantys valdininkai. Būna, kad jų namuose padarius kratas aptinkama ir po milijardą rublių (14,7 mln. eurų) grynaisiais.
Tokie lobiai, savaime suprantama, masina ilgapirščius.
