„Aš eisiu į svetainę, o jūs palaukite. Jei man kas atsitiktų, kvieskite pagalbą“, – įspėjo kaimynę.
Svetainė buvo virtusi visišku juoduliu.
„Pasijutau kaip kepykloje, bet jokios ugnies nebuvo“, – prisiminė gruodžio 16 d. rytą Linas. Sako, tą naktį labai snigo ir buvo galingi elektros impulsai, kurie, panašu, ir sukėlė gaisrą.
Vėliau ugniagesiai jam pasakė, kad ugnis nespėjo įsišėlti. Ji nusiaubė svetainę ir dėl deguonies cirkuliacijos stygiaus užduso.
Pasak Lino, išskyrus muzikos centrą visi prietaisai svetainėje buvo išjungti. Pastarasis vyriškiui tarnavo kaip laikrodis. Būtent nuo jo, kaip spėjama, užsiplieskė gaisras.
Sudegė muzikinis centras, užuolaidos, trūko lango stiklas, teks išmesti kompiuterį, televizorių, baldus, drabužius.
Laukia ugniagesių išvados
Nors prabėgo daugiau kaip mėnuo, vyriškis negali nieko judinti, nes kol kas niekaip nepavyksta gauti ugniagesių išvadų. O kol jų nėra, draudimas negali įvertinti jam padarytos žalos.
„Surašiau viską, kas ir kada buvo pirkta, kiek kainavo. Neturiu supratimo, kokios kompensacijos galiu tikėtis. Žinau tik, kad reikės viską pirkti iš naujo. Atlyginimas nedidelis, nežinau, kaip reikės suktis“, – guodėsi Pravieniškių pataisos namuose priežiūros skyriuje dirbantis vyriškis.
Jam apmaudžiausia, kad labiausiai nukentėjo svetainė, kurios remontą ką tik buvo pasidaręs.
Suma pribloškė
Vieną dieną buto, į kurį jis kol kas retai užsuka pašto dėžutėje, vyriškis rado neregistruotą laišką iš „Lietuvos draudimo“, kuriame reikalaujama per 15 dienų atlyginti viršuje gyvenantiems žmonės žalą – į Lietuvos draudimo sąskaitą pervesti 1110 eurų.
Tokia suma vyriškiui buvo labai netikėta.
„Pirmą dieną po gaisro užėjau pas kaimynus ir paklausiau, ar jie labai nukentėjo. Jie man parodė aprūkusį kambarį ir koridorių. Po kelių dienų apsilankėme su kitu asmeniu ir kalbėjome su kaimynu N.Surininu, kuris skundėsi kvapu ir informavo, kad žmona turėjo du kartus nuplauti lubas“, – pasakojo gaisro nuniokioto buto savininkas. Todėl buvo labai nustebintas, kai „Lietuvos draudimas“ pareikalavo per trumpą laiką sumokėti daugiau kaip dviejų mėnesių jo atlyginimui prilygstančią sumą.
Jis teigė bandęs su kaimynais susitarti, žadėjo atlikti visus reikalingus darbus, netgi ir remontą, kad nereikėtų mokėti tokios sumos, tačiau šie nesileido į kalbas.
„Nors kaimynų butas yra apie 50 kv. m, akte, kurį pasirašė žalą vertinęs Laurynas Žemelis, buvo nustatyta, kad aprūko tik lubos, draudimas staiga paskelbė, jog suodžiais aprūko 270 kv. m ploto. Niekaip negaliu suprasti, iš kur atsirado tiek kvadratinių metrų“, - pečiais gūžčiojo vyriškis.
Nustebino buto plotas
L.Joneliūnas raštu kreipėsi į „Lietuvos draudimą“, klausdamas iš kur akte atsirado toks plotas ir tokia suma.
„Nuostolis buvo apskaičiuotas pagal „Lietuvos draudimo“ sudarytą sąmatą, remiantis programos „Sistela“ duomenimis. Šios sistemos bazė, įvedus darbų kategoriją, pati nurodo būsimas medžiagas, darbo valandų sąnaudas beri jų įkainius,- skaitome bendrovės atsiųstame rašte. – Sąmata yra sudaryta įvykio dieną galiojusiomis išteklių vidutinėmis kainomis ir normomis pagal įvykio vietos apžiūros metu surašyto turto sunaikinimo, sugadinimo akto priedą bei nuotraukas.“
Tiesa, „Lietuvos draudimas“ informavo L.Joneliūną, kad „siekiant išspręsti ginčą abejoms pusėms priimtinu būdu bei siekiant išvengti papildomų bylinėjimosi išlaidų“, nurodyta 1110 eurų žalos atlyginimo suma sumažinama iki 912,85 eurų.
Galėjo uždusti
Aukščiau gyvenančių ir nukentėjusiais save laikančių Surininų šeima „Lietuvos draudimo“ išmoką – pirminę bendrovės nustatytą žalai atlyginti skirtą sumą – 1110 eurų jau gavo.
Lrytas.lt žurnalistų kalbinta šeima nesiėmė diskutuoti didelė ar ne suma bus išieškota iš kaimyno už patirtus nuostolius. Jų teigimu, jei tokią sumą nustatė „Lietuvos draudimas“, vadinasi, ji teisinga.
„Atsikėlėme rytą ir nesupratome, kas nutiko: galvą skauda ir silpna,visur suodžiai. Buvo uždūmintas visas butas. Gerai, dar kad neuždusome“, - daugiau kaip mėnesio senumo įvykius prisiminė Lino kaimynai.
Jie teigė, kad porą savaičių reikėjo vėdinti degėsių kvapo prisigėrusį butą.
Draudikai siekia kompromisų?
„Dėl avarijos, žalos, gaisro įvykusio jūsų bute, dėl kurio nukenčia kaimynų turtas, jūs įgyjate prievolę padengti jų patirtus nuostolius. Tokių nemalonumų pavyktų išvengti, jei gyventojai apsidraustų savo civilinę atsakomybę – tuomet visus nuostolius pagal draudimo sutarties sąlygas kaimynams padengtų draudimas. Deja, panašu, bet šiuo atveju civilinės atsakomybės draudimo gyventojas neturėjo“, - susiklosčiusią situaciją komentavo Violeta Rimonienė, „Lietuvos draudimo“ Žalų išieškojimo skyriaus vadovė.
Jos teigimu, šiuo konkrečiu atveju kaimynas, kurio bustas aprūko dėl minėtame bute kilusio gaisto turėjo turto draudimą, todėl visą savo patirtos žalos administravimą perdavė draudimo bendrovei.
Draudimo žalų ekspertas apžiūros metu nustatė ir fotografijomis yra patvirtinta, kiek ir kokių paviršių nukentėjo dėl gaisro – aprūko ne tik lubos, bet ir sienos bei grindys. Tą patvirtina įvykio vietos nuotraukos.
„Lietuvos draudimas“ išmokėjo draudimo išmoką savo klientui, o dėl patirtos žalos kreipėsi į kaltininką – gyventoją, kurio bute kilo gaisras. Tai yra įprasta praktika ne tik gaisro, bet ir užliejimo atvejais, todėl mes visuomet rekomenduojame, ypač daugiabučiuose gyvenantiems žmonėms, įsigyti civilinės atsakomybės draudimą – jis apsaugos jūsų finansus, jei nelaimės metu nukentėtų kaimynai, – sakė bendrovės atstovė. – „Lietuvos draudimas“ visuomet siekia taikiai išspręsti tokius atvejus, todėl siekiant kompromiso, pagal galimybes sumažino atlygintiną žalą. Taip pat tokiais atvejais visuomet yra siūlomas mokėjimo išdėstymas abiems šalims priimtinu grafiku. Tą siūlome ir padaryti“.
Pasak jos, laiškai atsakingam už žalą asmeniui įprastai siunčiami neregistruotu paštu, siekiant nepasunkinti gyventojo prievole atsiimti laišką pašto skyriuje. Laiškai yra siunčiami tuo adresu, kuris yra žinomas draudimo bendrovei. Laiške gyventojas informuojamas apie galimybę kreiptis dėl skolos išdėstymo, kuria gyventojas ir pasinaudojo.
