Anot jo, atėjo išsiblaivymo laikas. Tada žmonės suprato, kad reikia turėti minkštą pagalvę, ant kurios nutikus bėdai galima nukristi.
Tačiau bėgant laikui taupymo įpročiai pamirštami. Anot A.Škarnulio, lūkesčiai gerėja, optimizmo burbulas pučiasi. Lietuviai atsipučia ir pamiršta kaupti juodai dienai.
Kaip rodo statistika ir apklausos, nepaisant optimizmo burbulo dėl ekonominės situacijos, nemaža dalis lietuvių gyvena tik šia diena ir ateičiai pinigų nekaupia. „Lietuva Europos Sąjungoje yra turbūt vienintelė šalis, kurioje dabar taupymo norma yra neigiama arba artima nuliui. Tai reiškia kad gyventojai nieko neatsideda ateičiai“, – sakė ekonomistas A.Škarnulis.
Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus viršininkas A. Škarnulis pabrėžė, kad, tarkim, kaimyninėje Latvijoje ir Estijoje taupymo norma svyruoja nuo 5 iki 10 proc., o Europos vidurkis siekia apie 10–12 proc. Tokią dalį pajamų gyventojai kas mėnesį atsideda ateičiai.
Kiek laiko vidutinis lietuvis gali išgyventi vien tik iš santaupų? Remiantis atliktu tyrimu, pasak A.Škarnulio, apie 40 proc. visų Lietuvos gyventojų iš santaupų išgyventų ne ilgiau nei vieną mėnesį.
Dažniausiai lietuviai sako, kad jei netektų darbo, o drauge ir uždarbio, kreiptųsi pagalbos į artimuosius.
„Lietuviai gyvena šia diena“, – sakė A.Škarnulis.
Pasak jo, lietuviai su pinigais elgiasi nuobodžiai: pinigus laiko sąskaitose arba kojinėse ar po čiužiniu namie. Lietuviai nėra ryžtingi investuotojai.
Kiek derėtų atsidėti juodai dienai?
„Auksinis skaičius galėtų būti bent jau 15 proc. algos“, – patarė ekonomistas.
