Vilniaus Kalvarijų turguje darbo savaitės viduryje pirkėjų ne itin gausu.
Tik žmones labiau gąsdina ne padidėjusios kainos, o vėluojantis pavasaris – tiesiog apsipirkti per vėsu.
Prekybos atšilimo prieš Velykas laukia ir Alytaus, ir kitų šalies turgaviečių pardavėjai.
Kaltino prastą orą
Panevėžio rajono Ramygalos miestelio ūkininkė Kristina Valikonienė – sostinės Kalvarijų turgaus senbuvė, ji čia už prekystalio stovi jau ketvirtį amžiaus. Netoliese su savame ūkyje užaugintomis daržovėmis įsitaisęs ir jos sūnus – baigęs logistikos mokslus universitete jaunas vyras nutarė darbuotis su tėvais.
Kilogramas bulvių čia kainuoja apie 40 centų, morkų – 50, burokėlių – 30 centų. Ropės, juodieji ridikai – po eurą už kilogramą, o pastarnokai – pusantro euro.
Anot šnekios ir į derybas mielai besileidžiančios ūkininkės K.Valikonienės, kainos per pastaruosius metus keitėsi, tačiau nereikšmingai – daugiausia kilo 10 centų. Tarkim, 30 centų kainavęs kilogramas bulvių šiemet jau brangtelėjo iki 40 centų.
„Metai buvo labai sunkūs derliui nuimti, teko iš klampynės daržoves traukti. Samdėme žmonių iš Darbo biržos, skubėjome“, – priežastis, kodėl kainas teko perrašyti, nurodė K.Valikonienė.
Tačiau, kaip sakė vilnietė Elena, jau nebesuskaičiuojanti, kiek metų perkanti iš K.Valikonienės, didesnės kainos neatbaidė nuo pirkinių turguje.
„Viskas visur pabrango, net dėmesio jau nebekreipiame į tas kainas. O ką daryti? Turgus ir prekybos centrai – konkurentai.
Parduotuvės skelbia visokių akcijų, o žmonės ir skuba pirkti, nes pigiau. Aš ir pati atvežtinių vaisių perku, kai būna nuolaidų“, – aiškino Elena.
Medus brango penktadaliu
Česnakai, kaip skelbia statistika, šiais metais smarkiai pigo.
Tačiau K.Valikonienė su tuo nesutiko – anot jos, tik kiniški, kurių pilna turguje, pigesni. Lietuviškų derlius buvo prastas, galvutės nekokios. Už kilogramą česnakų ūkininkė prašo 4 eurų, o tai, anot jos, nemažai.
K.Valikonienė prekiauja ir Pasvalyje ūkininkaujančio brolio medumi.
Lietinga vasara nustekeno ir medunešį. Kilogramas vasaros žiedų medaus kainuoja 7 eurus. Šis produktas, kaip rodo statistika, per metus turguje pabrango per 20 proc.
Pardavėjai vos spėja suktis
Pomidorai ir agurkai ant Vilniaus turgaus prekystalių – iš Lenkijos. Trys eurai – už trumpavaisių agurkų kilogramą, 2 eurai – už pomidorus.
O štai svogūnų laiškai – lietuviški ir 100 gramų jų, nelygu pardavėjas, atsieina 60–70 centų.
„Šalta ir tiktai oras kaltas, kad žmonių mažai“, – apžvelgdamas tuščius kaimyninius stalus sakė pardavėjas Jarekas.
Jam pritarė ir netoliese tokiais pat produktais prekiaujanti Ana. Tačiau ji patikino, kad savaitgalį turgavietėje žmonių kur kas daugiau, – vos spėja suktis, kainos jų negąsdina.
Pasak Anos, per pastaruosius metus ir kainos augo, ir algos kilo, tad pirkėjų srauto tai nepraretino.
Laukia savaitgalių
Alytaus Jazminų gatvėje įsikūrusiai turgavietei tenka konkuruoti su aplink vis gausėjančiais prekybos centrais, bet ištikimi pirkėjai jos neišduoda.
Mažiau jų šiokiadieniais, bet savaitgaliais tenka ir eilėje ne prie vieno prekystalio pastovėti.
„Jau daug metų čia su vyru Eugenijumi pardavinėjame pačių užaugintas bulves, daržoves. Nuolatinių ištikimų pirkėjų turime nemažai. Kainos pernai ir šiemet irgi nesikeičia. Kaip ir skonis“, – teigė Radžiūnų kaimo ūkininkė Jūratė Urbonienė.
Šis prekystaliais papuoštas ir po 80 centų už 100 gramų kainuojančiais svogūnų laiškais, užaugintais šildomame šiltnamyje, kuriame jau dygsta ir salotos.
Iš aštuonių hektarų žemės Urbonai gerokai prisiduria pinigų didelę dalį bulvių ir daržovių parduodami turguje.
Velykos keičia kainas
Kilogramo bulvių kaina Alytaus turguje nesikeičia jau trečius metus – 30 centų, o pasiderėjus ir 25 centų gali užtekti perkančiam didesnį kiekį.
Kilogramas svogūnų, burokėlių, didelė galvutė žieminio česnako – 50 centų, bet virti burokėliai pabrangsta dvigubai.
Kilogramas raugintų kopūstų – 1 euras, bet yra ir prašančių po 1,3–1,5 euro.
Po 4 eurus už kilogramą sūdytų penkių rūšių grybų mišinio prašantis grybautojas pirkėjų nesunkiai privilioja.
Naminių kiaušinių mėgėjai už dešimtį moką 2 eurus, o paieškoję randa ir po 1,8 euro.
Gavėnios stalui paįvairinti plačiakakčių po 2,5 euro už kilogramą siūlo tvenkiniuose prie Daugų užauginę žuvininkystės ūkio šeimininkai.
Šios žuvys neseniai buvo atpigusios, bet artėjant Velykoms kainos jau kyla.
Beje, prieš šventes ėmė brangti ir kai kurie kiti turgavietėse parduodami produktai.
Šviežio naminio sviesto turguje irgi nesunku rasti – už kilogramą po 7,5–8 eurus, grietinės – už 2,8 euro, varškės – 2,3, euro, įvairių varškės sūrių – nuo 4,1 iki 4,5 euro.
Nuolat pirkėjų matyti prie ūkininkės nuo Butrimonių Vandos Petraškienės prekystalio.
„Net ir mano šimtametei uošvei įtinka jos sūriai. Visada švieži. Tikrai pati iš savo karvių pieno viską daro. Ir lydytą sviestą.
Matau, kad jo kaina nuo 13 iki 11 eurų nukrito“, – pasakojo nuolatinis turgaus lankytojas Jurgis Kochanskas.
Pirkėjo nuomonė – kitokia
Savo ūkyje Ūdrijoje kalakutus auginanti Birutė Launinkonienė tikino kainų pastaruoju metu nekėlusi. Brangiausiai atsieina krūtinėlė – 5,5 euro už kilogramą, viso kalakuto kilogramo kaina – 4,5 euro. Vištienos mėgėjai už krūtinėlę moka po 3,5 euro.
Sūdytais ir rūkytais lašinukais, rūkytomis, vytintomis dešromis, nugarine, kumpiu, kurių kaina svyruoja nuo 6 iki 11 eurų už kilogramą, ir kitais kiaulienos gaminiais prekiaujantys alytiškiai irgi tvirtino, kad kainos nesikeičia jau antrus metus.
Tačiau tai išgirdęs dažnai dešrų kelionėms perkantis tolimųjų reisų vairuotojas Vladas Lukauskas nenorėjo sutikti – pasirodo, jo pamėgtos rūkytos dešros kilogramo kaina nuo 6,5 euro per metus pakilo iki 7,9 euro.
Per metus prekyba turgavietėse išaugo
Statistikos departamento duomenimis, šalies turgavietėse prekybos apyvarta 2017 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 92,4 mln. eurų ir, palyginti su 2017 m. trečiuoju ketvirčiu, sumažėjo 2,4 proc.
Prekyba maisto prekėmis sumažėjo 7,8 proc., augalais ir gyvūnais – 26,9 proc., prekyba ne maisto prekėmis išaugo 3,6 proc.
2017 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su 2016 m. ketvirtuoju ketvirčiu, prekybos apyvarta turgavietėse padidėjo 8,1 proc.
Prekybos apyvarta maisto prekėmis padidėjo 11,4 proc., ne maisto prekėmis – 6,2, augalais ir gyvūnais – 6 proc. Iš maisto prekių labiausiai – 29 proc. – padidėjo prekyba kitomis maisto prekėmis (medumi, žuvimis, kepiniais ir kt.), prekyba vaisiais ir uogomis padidėjo 21,5 proc., sumažėjo tik prekyba bulvėmis – 5 proc. Iš ne maisto prekių daugiausia – 35,2 proc. – išaugo prekyba indais ir namų ūkio reikmenimis, prekyba kitomis ne maisto prekėmis (bižuterija, žvejybos reikmenimis, užuolaidomis, siūlais ir kt.) padidėjo 33,9 proc., bet sumažėjo prekyba kosmetika, kūno priežiūros reikmenimis – 9,2 proc.
2017 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2016 m. ketvirčiu, prekyba labiausiai augo Telšių (29,2 proc.) ir Vilniaus (21,3 proc.) apskričių turgavietėse, o labiausiai sumažėjo Marijampolės (16,2 proc.) ir Alytaus (11,3 proc.) apskričių turgavietėse.
2017 m. ketvirtąjį ketvirtį šalyje veikė 103 turgavietės (2016 m. ketvirtąjį ketvirtį – 102 turgavietės). Jose buvo 28,6 tūkst. prekybos vietų (2 proc. daugiau negu 2016 m. ketvirtąjį ketvirtį).
