Rado dar vieną būdą pričiupti skolininkus – specialistai griebiasi už galvos

Skaičiuojama, kad net kas dešimtas Lietuvos gyventojas susiduria su antstoliais. Šie, pagal galiojančius įstatymus, gali nuskaičiuoti pinigus iš skolininkų sąskaitos, o nuskaitomos sumos didelės. Nevyriausybininkai kritikuoja antstolius, kad šie nepalieka pakankamai lėšų žmonėms oriai gyventi, tad šie įklimpsta į dar didesnį ir nesibaigiantį skurdo liūną.

Skaičiuojama, kad beveik dviem šimtams tūkstančių skolininkų yra pradėtos vykdomosios bylos – tai reiškia, kad kreditoriai ar paslaugų teikėjai pinigus bando išieškoti teisinėmis priemonėmis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Skaičiuojama, kad beveik dviem šimtams tūkstančių skolininkų yra pradėtos vykdomosios bylos – tai reiškia, kad kreditoriai ar paslaugų teikėjai pinigus bando išieškoti teisinėmis priemonėmis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Skaičiuojama, kad beveik dviem šimtams tūkstančių skolininkų yra pradėtos vykdomosios bylos – tai reiškia, kad kreditoriai ar paslaugų teikėjai pinigus bando išieškoti teisinėmis priemonėmis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Skaičiuojama, kad beveik dviem šimtams tūkstančių skolininkų yra pradėtos vykdomosios bylos – tai reiškia, kad kreditoriai ar paslaugų teikėjai pinigus bando išieškoti teisinėmis priemonėmis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Skaičiuojama, kad beveik dviem šimtams tūkstančių skolininkų yra pradėtos vykdomosios bylos – tai reiškia, kad kreditoriai ar paslaugų teikėjai pinigus bando išieškoti teisinėmis priemonėmis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Skaičiuojama, kad beveik dviem šimtams tūkstančių skolininkų yra pradėtos vykdomosios bylos – tai reiškia, kad kreditoriai ar paslaugų teikėjai pinigus bando išieškoti teisinėmis priemonėmis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Skaičiuojama, kad beveik dviem šimtams tūkstančių skolininkų yra pradėtos vykdomosios bylos – tai reiškia, kad kreditoriai ar paslaugų teikėjai pinigus bando išieškoti teisinėmis priemonėmis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Skaičiuojama, kad beveik dviem šimtams tūkstančių skolininkų yra pradėtos vykdomosios bylos – tai reiškia, kad kreditoriai ar paslaugų teikėjai pinigus bando išieškoti teisinėmis priemonėmis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Skaičiuojama, kad beveik dviem šimtams tūkstančių skolininkų yra pradėtos vykdomosios bylos – tai reiškia, kad kreditoriai ar paslaugų teikėjai pinigus bando išieškoti teisinėmis priemonėmis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Skaičiuojama, kad beveik dviem šimtams tūkstančių skolininkų yra pradėtos vykdomosios bylos – tai reiškia, kad kreditoriai ar paslaugų teikėjai pinigus bando išieškoti teisinėmis priemonėmis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Skaičiuojama, kad beveik dviem šimtams tūkstančių skolininkų yra pradėtos vykdomosios bylos – tai reiškia, kad kreditoriai ar paslaugų teikėjai pinigus bando išieškoti teisinėmis priemonėmis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Skaičiuojama, kad beveik dviem šimtams tūkstančių skolininkų yra pradėtos vykdomosios bylos – tai reiškia, kad kreditoriai ar paslaugų teikėjai pinigus bando išieškoti teisinėmis priemonėmis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Skaičiuojama, kad beveik dviem šimtams tūkstančių skolininkų yra pradėtos vykdomosios bylos – tai reiškia, kad kreditoriai ar paslaugų teikėjai pinigus bando išieškoti teisinėmis priemonėmis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Skaičiuojama, kad beveik dviem šimtams tūkstančių skolininkų yra pradėtos vykdomosios bylos – tai reiškia, kad kreditoriai ar paslaugų teikėjai pinigus bando išieškoti teisinėmis priemonėmis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Mindaugas Vasiliauskas („Lietuvos ryto“ televizija)

Apr 3, 2018, 10:19 AM, atnaujinta Apr 3, 2018, 11:32 AM

Kai kurie asmenys dėl šios priežasties nedirba ir gyvena tik iš pašalpų, kurios antstoliams yra nepasiekiamos. Tačiau atrodo, kad situacija keisis – Seime pateiktas siūlymas, kad pinigai valstybei būtų nuskaitomi ir nuo socialinių išmokų.

Šiuo metu Lietuvoje yra apie 290 tūkstančių skolininkų – kas dešimtas šalies pilietis. 60 procentų skolingi valstybei, 37 procentai privačiam sektoriui, o dar 3 procentai – fiziniams asmenims.

Skaičiuojama, kad beveik dviem šimtams tūkstančių skolininkų yra pradėtos vykdomosios bylos – tai reiškia, kad kreditoriai ar paslaugų teikėjai pinigus bando išieškoti teisinėmis priemonėmis. Į pagalbą pasitelkiami ir antstoliai, kurie gali patys nuskaičiuoti pinigus iš žmogaus sąskaitos.

Pagal dabar galiojančią tvarką, antstoliai gali nuskaityti net iki pusės atlyginimo, jeigu uždirbate minimalią algą. Jei uždirbate daugiau – antstoliai nuskaičiuos iki 70-ies procentų atlyginimo. Dėl to dalis skolininkų vengia eiti dirbti.

„Išeina iš darbo. Mes turim labai daug atvejų, pabando mėnesį, du, daugiausia tris dirbti ir išeina iš darbo. Jeigu jie negauna kompleksinės pagalbos. Tada pereina į paramos sistemą, nes nuo paramos įskaitos nevykdomos, ir jie taip gyvena iš paramos, gauna maisto, gauna vieną kitą paslaugą, ir taip užsisuka tas skurdo ratas ir iš jo išeiti dar sunkiau, nes žmogus praranda gebėjimus dirbti, jis tiesiog susigyvena su skurdo aplinka“, – aiškino Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė.

Tačiau tokia situacija galbūt tęsis neilgai. Seime jau registruotas projektas, kad antstoliai galėtų išieškoti pinigus ir iš tų skolininkų, kurių vienintelės oficialios pajamos yra valstybės mokamos pašalpos.

Kaip sakė Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė, tokį sprendimą priimti lėmė ir tai, kad piktnaudžiaujama, skolininkai žino, kad ateis laikas ir ta nauda bus nurašyta, tad stengiasi įvairiais būdais vilkinti, patiriama biudžeto žala, nes baudos visos pervedamos į valstybės biudžetą.

„Paradoksas, kai Socialinių reikalų komiteto pirmininkė, kurios pareiga turėtų būti rūpintis žmonėmis ir padėti jiems išbristi iš skurdo, taiko tokias gąsdinančias, baudžiančias sankcijas. Nes iš esmės viena iš mūsų valstybės problemų yra socialinio jautrumo stoka. Ir ji pasireiškia tuo, kad žmones, kurie turi problemų, mes linkę bausti, o ne padėti jiems“, – kalbėjo Seimo narė Dovilė Šakalienė.

Būtent pašalpos, kaip nurodo nevyriausybininkai, yra didžiosios dalies skolininkų pagrindinis pajamų šaltinis.

„Skolas grąžinti reikia, čia nekalbama apie tai, kad jos kažkaip būtų nurašomos automatiškai, bet sąlygos grąžinti jas turi būti tokios sudarytos, kad žmogus galėtų dar oriai gyventi, dirbti, įsilieti į visuomenę ir po truputį grąžinti skolas“, – sakė A.Adomavičienė.

Anot jos, reikia išlaikyti šeimas, reikia išmaitinti vaikus, pragyventi.

„Norint dirbti, išsilaikyti darbo rinkoje yra labai sudėtingos situacijos.

Ir tie dideli išskaitymai neduoda tiesiog žmonėms kvėpuoti ir bent kažkiek oriai gyventi“, – sakė A.Adomavičienė.

Tačiau gaunantys pašalpas raminami – antstoliai į socialines išmokas galės nusitaikyti ne iš karto. Pinigai nuo jų bus nuskaitomi tik išieškant valstybės skolas ir tik iki 10-ies procentų visos pašalpos.

„Jeigu žmogus gyvena tvarkingai, laikosi įstatymų, laikosi nustatytos tvarkos, jis tokių baudų ir negaus. Gali netyčia atsitikti, viršyti greitį ar kažką, kaip ir minėjau, viena bauda nesumokėta, nėra pagrindas išieškojimui. Turi būti ne mažiau kaip 3 baudos, kurios yra nesumokėtos į valstybės biudžetą“, – kalbėjo R.Šalaševičiūtė.

Vis dėl to Seime sklando ir kitas siūlymas – sumažinti antstolių sumas, kurias antstoliai gali išieškoti kiekvieną mėnesį.

„Pirmas dalykas, kuris ypač svarbus, kad atskaitymai sudarytų ne 50 proc., o 20 proc. nuo algos, kuri yra minimali, ir ne daugiau kaip 50 proc. nuo atlyginimo, kuris viršija minimalų atlyginimą, nes dabar būdavo apskritai iki 70 proc. Rezultatas – žmonės tada vengia dirbti skaidriai, prašo algą mokėti vokelyje, arba iš viso meta darbą, nes tiesiog išvis neįmanoma pragyventi“, – aiškino D.Šakalienė.

Mažinti antstolių apetitą siūlo ir Teisingumo ministerija. Siūloma, kad uždirbant minimalią algą, antstoliai galėtų išskaičiuoti iki 30-ies procentų, jeigu uždirbama daugiau – iki 50-ies procentų algos.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
Gyvai: „Sodros“ antrojo ketvirčio gyventojų darbo pajamų apžvalga