Nebijo daug dirbti, bet nori uždirbti
„Aš pasirengęs smarkiai dirbti, kad gaučiau normalų, pakankamą uždarbį“, – šiam teiginiui pritarė 81 proc. Lietuvos gyventojų. Tokią poziciją dažniau išreiškė didžiausių pajamų grupės respondentai ir didmiesčių gyventojai.
Anot „Lemiamo šuolio“ iniciatoriaus ekonomisto Pauliaus Kunčino, darbštumas yra pasaulio rinkoje itin vertinama savybė, į kurią atsižvelgia ir investuotojai, spręsdami, kurioje šalyje plėtoti savo verslą.
„Talentai yra ne tik Nobelio premijos verti išradėjai. Talentingi yra visi, kurie gerai atlieka savo darbą ir nuolatos tobulėja. Būtent jų dažniausiai ieško darbdaviai“, – sakė jis.
Tyrimas parodė, kad skaidrūs ir stabilūs santykiai yra labai svarbūs 75 proc. Lietuvos gyventojų.
„Nors daugeliui skaidrūs ir stabilūs darbo santykiai yra labai svarbūs, šiuo metu IT ir kitų paklausių profesijų atstovai dažnai renkasi ne stabilumą užtikrinančią darbo sutartį, o individualios veiklos pažymėjimą, pagal kurį de facto taikomos „Sodros“ mokesčių lubos. Taip jie uždirba daugiau, o darbdaviui kainuoja mažiau. Mokesčių lubos taikomos ir kai kurioms kitoms profesijoms – ūkininkams, advokatams, notarams, antstoliams“, – pastebėjo P.Kunčinas.
Šiuo metu Lietuvoje de facto „Sodros“ lubas turi 135 tūkst. gyventojų, o „Sodros“ biudžeto liūto dalį suneša 1,2 mln. pagal darbo sutartis dirbančių gyventojų.
Faktą, kad skirtingoms grupėms taikomi skirtingi mokesčiai, neigiamai vertina ir visuomenė. 51 proc. mano, kad tai – nelygybė ir diskriminacija, ir kad mokesčiai turi būti visiems vienodi nepriklausomai nuo profesijos.
Ar verta ugdyti talentą?
Į šį klausimą teigiamai atsakė 47 proc. respondentų. Dažniausiai – aukščiausio išsimokslinimo, didžiausių pajamų grupės apklaustieji ir didmiesčių gyventojai.
Tik ketvirtadalis (26 proc.) respondentų mano, kad Lietuvoje už gerą ir sunkų darbą turi galimybę gauti normalų atlygį, o tokiam teiginiui nepritariančių daugiau negu pusė (55 proc.).
„Ar atsipirks investicijos į savo talentą, ar gerai dirbant pavyks gerai ir uždirbti, didele dalimi priklauso ir nuo mokesčių. Pavyzdžiui, „Sodros“ lubos pritrauktų daugiau svarbių užsienio investicijų ir taip skatintų gerai apmokamų aukštos pridėtinės vertės darbo vietų kūrimą. O tai savo ruožtu paskatintų emigravusių Lietuvos talentų grįžimą“, – komentavo P.Kunčinas.
Tai patvirtina ir tyrimas. Pagal jį, 44 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad emigrantus labiausiai paskatintų grįžti į Lietuvą pasiūlyta norima darbo vieta, už kurią mokamas panašų pragyvenimo lygį užtikrinantis atlyginimas kaip užsienyje.
Daugiau negu pusė Lietuvos gyventojų (52 proc.) pritartų ir „Sodros“ lubų įvedimui, jei tai paskatintų darbo užmokesčio augimą. 27 proc. nepritartų, 21 proc. nežino. „Svarbus ne tik pats „Sodros“ lubų įvedimo faktas. Svarbus ir šių lubų dydis – jei bus per didelis, teigiamo efekto nepasieks. Labai tikiuosi, kad Vyriausybė pasiūlys „Sodros“ lubas, ne didesnes kaip 5 vidutinių darbo užmokesčių“, – sakė P.Kunčinas.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad Lietuvos gyventojai labiau linkę pritarti tokiems mokesčių pakeitimams, kurie mažintų mokesčius nuo darbo užmokesčio. Daugiausiai (39 proc.) pasirinktų modelį, kai mažėtų mokesčiai nuo darbo užmokesčio, bet būtų panaikintos esamos lengvatos atskiroms grupėms. 29 proc. pasisakytų už mažiau mokesčių nuo darbo užmokesčio ir įvestą visuotinį turto mokestį, 26 proc. sakė, kad mokesčiai turi likti tokie, kokie yra dabar, ir nieko nereikia keisti.
Visuomenės nuomonės tyrimą „Spinter tyrimai“ atliko 2018 m. vasario 19-27 d., apklausė 1006 respondentus visoje Lietuvos teritorijoje nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
