Sumažino amžiaus ribą
Lenkijoje vykstanti pensijų reforma realiai prasidės 2019-aisiais. Bet pamatai jau jai pakloti.
Pernai spalį įsigaliojo Lenkijos valdžios priimtas sprendimas sutrumpinti pensijinio amžiaus ribą. Moterims ji buvo sumažinta iki 60 metų, vyrams – iki 65-ių.
Tokiu būdu galios neteko ir 2012-ųjų sutarimas palaipsniui pensijinio amžiaus ribą ir vyrams, ir moterims padidinti iki 67 metų. Lenkai tokiu sprendimu netruko pasinaudoti. Užuot toliau dirbę, tapti pensininkais pernai panoro apie 350 tūkst. mūsų pietinių kaimynų.
Vienas svarbiausių valdžios pažadų pernai jiems buvo vienkartinė 500 zlotų (118 eurų) išmoka. Visiems be išimties. Tačiau paaiškėjus, jog nėra iš kur paimti papildomų 3,5 mlrd. zlotų (826 mln. eurų), buvo nutarta vienkartines išmokas skirti tik tiems pensininkas, kurių pensijos mažesnės nei 2000 zlotų (472 eurai).
Ar galima numanyti, kokį poveikį tai padarė lenkų socialinio draudimo fondui? Ekspertai yra paskaičiavę, kad sumažinus pensijinio amžiaus ribą 2017-aisiais šio fondo sąnaudos padidėjo 1,99 mlrd. zlotų (kone 470 mln. eurų).
Žmonėms, kurie pensininkais taps per šiuos metus, išmokoms prireiks dar 10 mlrd. zlotų pensijų – apie 2,36 mlrd. eurų. Kur jų prigraibys reformą sukūrusi vyriausybė?
Vertindami tokią situaciją „Rzeczpospolita“ apžvalgininkai priminė Europos Komisijos nuomonę – kad socialinei Lenkijos politikai trūksta ilgalaikės strategijos.
„Juk pensinio amžiaus sumažinimas reiškia ir tai, kad daugybė pensininkų gali būti pasmerkti skurdui. O ką bekalbėti apie tai, kad valdžia nepasiūlė plano, kaip spręs padidėjusios sveikatos sistemos paslaugų klausimą?“ – įžvalgomis dalijosi analitikai.
Nacionalizavo fondus
Pernai Lietuvoje netrūko kalbų apie tai, kad II pakopos pensijų fonduose sukauptos lėšos gali būti sugrąžintos „Sodrai“. Vis dėlto mūsų šalies Konstitucinis teismas dirbančių žmonių santaupas pripažino asmenine nuosavybe.
Lenkijoje taip nenutiko. Pensijų fonduose sukauptos santaupos yra laikomos viešaisiais pinigais. Ir valdžia juos pernai tiesiog nacionalizavo.
Teigiama, kad ketvirtadalis sukauptų santaupų – apie 8,3 mlrd. eurų – buvo pervesti į sukurtą Demografijos rezervo fondą. Likę trys ketvirtadaliai – investicijų fondams, tiksliau – socialinio draudimo įstaigai ZUS.
Pasak „Business Inseider“ analitikų, valdžia, nutarusi paimti dirbančių žmonių pensijų fonduose kaupiamas lėšas, neįvertino, kokį socialinį poveikį turės šis jos veiksmas. O poveikis buvo milžiniškas – elementarus lenkų pasitikėjimas savo valdžia buvo pakirstas.
Neatleis nuo įmokų
Garsiai taip ir nebuvo pripažinta, kad valdžia suklydo nacionalizavusi dirbančiųjų santaupas. Užtat dabar ji tyliai grįžta prie to paties ir siūlo įkurti fondus – vadinamuosius Dirbančiųjų kapitalo planus (Pracownicze Plany Kapitalowe, – PPK), kuriems nustatyto dydžio įmokas mokės ir darbdaviai, ir dirbantieji. Paprasčiau sakant PPK – tai nauja pensijų kaupimo programa, keičianti sugriautą senąją.
Tačiau žmonės, katą paradą santaupas, abejoja, ar ir PPK neištiks pensijų fondų likimas. „Kur garantija, kad po 5-10 metų šie fondai neparūps esantiems valdžioje?“, – klausė „Business Inseider“ analitikai.
Lenkijos pensijų reformos projektas numato, kad visi dirbantieji turės dalyvauti PPK fonduose, o tie, kurie nenorės to daryti, vėliau esą galės pasitraukti.
Pagal planą, pirmiausia – nuo 2019 metų – PPK įsigalios tose įmonėse, kuriose yra daugiau kaip 250 darbuotojų. Vėliau – nuo antrojo 2020 metų pusmečio – PPL turės atsirastri ir mažose įmonėse bei viešųjų finansų sektoriuje.
Visa tai, anot portalo Investycje.pl, darbdaviams primes papildomas sąnaudas, o darbuotojams sumažės „į rankas“, – po mokesčių išmokamas atlyginimas. Tai reiškia, kad žmonės uždirbs mažiau.
Politikų sumanymas
Visa ši pensijų reforma grįsta Lenkijos premjero Mateuszo Morawieckio idėjomis, – ji yra vienas reikšmingiausių buvusio finansų ministro darbų.
Bet Vyriausybė dėl jos nėra vieningos nuomonės. Vienas iš pensijų reformos kritikų yra energetikos ministras Krzysztofas Tchorzewskis.
„Jei žmogus iki mokesčių uždirba 3000 zlotų (713 eurų), numatytas 2 proc. dydžio jo įnašas į PPK būtų 60 zlotų (14,3 euro). Žmogui, gaunančiam tiek pajamų per mėnesį, tai yra nemenka įmoka“, – aiškino ministras.
Kadangi už taupymą dar nieko nėra geriau sugalvota, todėl Lenkijoje grįžtama prie jo, tik kitokia forma.
Netyli ir teisininkai
Lenkijos Vyriausybės teisės aktų centras taip pat abejoja tuo, ar tam tikros PPK įstatymo projekto nuostatos atitinka Konstituciją. Šis centras – tai dar viena Lenkijos institucija, kuri pateikė kritišką nuomonę dėl Vyriausybei svarbaus projekto. Anksčiau tai padarė Lenkijos centrinis bankas ir Lenkijos finansų priežiūros tarnyba.
Be to, Vyriausybės teisininkams abejonių kelia nuostata, pagal kurią viešojo sektoriaus darbuotojai tik nuo 2020 metų liepos – praėjus pusantrų metų nuo programos pradžios, turės tapti PPK objektais, o pasveikinantį įnašą gaus tik tie, kurie prie PPK prisijungs anksčiau – iki 2020 metų pabaigos.
Pernai gruodį Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) buvo pateikusi ataskaitą apie pensijų sistemas pasaulyje.
„Joje užsimenama, kad dabartiniai Lenkijos 20-mečiai senatvėje gali gauti vos 38,6 proc. dabartinės pensijos.
Šiuo atžvilgiu blogiau yra tik Meksikoje. Pensijų prognozės Lenkijoje yra stulbinančios ir praktiškai sunaikina viltį oriai gyventi priartėjus gyvenimo rudeniui“, – teigė portalo Cinkciarz.pl pagrindinis analitikas Marcinas Lipka.
