Ar jie nebus nacionalizuoti kaip Lenkijoje?
II pakopos pensijų kaupimo fondai Lietuvoje veikia nuo 2004 metų. Pagal pastaruoju metu galiojančią schemą, „Sodra“ šių fondų dalyviams perveda 2 proc., o jei ir žmogus iš savo algos moka 2 proc., valstybė prideda kita tiek.
Pasak Vilniaus universiteto Socialinės politikos profesoriaus Romo Lazutkos, privačiuose II pakopos pensijų fonduose esminio pasikeitimo nėra – keičiasi tik pinigų į juos patekimo kelias.
„Šiuo metu, mokant įmokas į šiuos fondus pagal modelį 2+2+2 , pirmiausia lėšos pervedamos į „Sodrą“, ir tik tada iš jos 2 proc. yra nukreipiami privačiam kaupimui.
Dabar gi, po reformos, bendra privatų pensijos kaupimo fondą pasiekianti pinigų suma nesikeis. Tik tiek, kad tie 2 proc. lėšų nepasieks „Sodros“ – Sodrai įmoka bus 2 proc. mažesnė, bet bus nukreipti tiesiai privačiam kaupimui: žmogus mokės ne 2 proc. kaip iki šiol, bet 4 proc.“, – sakė R.Lazutka.
Mokėti į fondus – privalu
Tačiau yra ir gerai matomas pokytis. Pasak R.Lazutkos, iki šiol žmonės laisva valia rinkosi, kaupti ar ne lėšas pensijai II pakopos fonduose. Dabar gi tai daryti bus kone privaloma. Vos tik žmogus pradės dirbti ir užsiregistruos kaip mokesčių mokėtojas „Sodrai“, jo lėšos automatiškai bus nukreiptos ir į II pakopos pensijų fondą,
„Nors atsitraukti galimybė paliekama, tai padaryti bus sudėtingiau: žmogus turės raštu pateikti atsisakymą mokėti įmokas.
Tikėtina, kad tokiu būdu privatiems pensijų kaupimo fondams bus parūpinta klientų, o šių fondų valdytojams palengvės verslo sąlygos – jiems nebereikės reklamuotis, vilioti dirbti pradėjusių žmonių.
Tačiau kol kas neaiškus mechanizmas, į kurį iš konkuruojančių II pakopos pensijų kaupimo fondų bus nukreipti dirbančiojo pinigai.
Kol kas nekalbama ir apie veiksmingą pensijų fondų valdymą – apie tai, kaip kaupiami pinigai bus investuojami. Šiuo metu tai – apleista sritis.
Vakarų valstybėse dalyvavimas privačiuose pensijų kaupimo fonduose yra kolektyvinis. Yra ir tų kolektyvų atstovai, kurie investuojant atstovauja interesus“, – kalbėjo R.Lazutka.
Sujungs įmokas. O kas po to?
Dar vienas pensijų reformos akcentas – planuojama sujungti darbdavio ir darbuotojo „Sodrai“ mokamas įmokas.
„Sujungimo imamasi tam, kad žmogui būtų aiškiau, jog tai yra būtent jo mokesčiai „Sodrai“.
Tai kodėl tada darbdaviai taip neriasi iš kailio, kad atsirastų „Sodros“ lubos? Juk tai tarsi ne jų reikalas? Todėl, kad būtent nuo atlyginimo yra už žmogų mokamos įmokos „Sodrai“. Ir darbdaviai šį mokestį vertina kaip jų mokamą mokestį, todėl įvedamos lubos, kai nuo tam tikro atlyginimo dydžio mokestis „Sodrai“ mažinamas, jiems yra naudingas.
Taigi sujungus šias įmokas „Sodrai“ atsiras tam tikro skaidrumo. Nes pirmiausia darbdavių „Sodrai“ mokėtos lėšos taps algos dalimi, o po to virs „Sodros“ įmokomis. Svarbu suvokti tai, kad tie pinigai yra darbuotojo, tik „padėti“ ateičiai“, – aiškino R.Lazutka.
Tačiau kartu su „Sodros“ lubomis bus įvestas ir progresinis gyventojų pajamų mokestis (GPM). Šiuo metu jis yra 21 proc., nuo tam tikro atlyginimo dydžio jis paaugs iki 25 proc.
„Kol kas nežinia, ar pirmiausia bus sujungtos darbdavio ir dirbančiojo įmokos „Sodrai“, ir trik po to „pakabinamos lubos“, ar atvirkščiai. Nuo šio eiliškumo priklausys ir rezultatas“, – užsiminė profesorius.
