Pasak jo valdybos pirmininko Vito Vasiliausko, Lietuvos bankas teigiamai vertina mokesčių pakeitimus, mažinančius darbo apmokestinimą bei siūlymus stiprinti kovą su šešėliu, tačiau, pasak jo, šiais pakeitimais nesprendžiama giliausia Lietuvos viešųjų finansų problema – menkos biudžeto pajamos ir išlaidos, palyginti su ekonomikos dydžiu.
„Biudžeto masto prasme mes esame gana maži tarp Europos Sąjungos (ES) narių. Mūsų perskirstymas nesiekia nė trečdalio, o mūsų įsitikinumu, tai yra didelė problema, todėl svarbiausios kryptys turėtų būti nukreiptos į tai, kaip tą perskirtymą padidinti“, – apie biudžetą ir Lietuvos poziciją ES kalbėjo V.Vasiliauskas.
Anot jo, pagrindinė mažo biudžeto priežastis – per didelis šešėlis.
„Mes esame pirmūnai ES“, – sakė jis. Nepakankamas biudžetas smarkiai riboja valstybės galimybes deramai finansuoti socialinę, sveikatos apsaugą, švietimą, pensijų sistemą ir kitas sritis.
Vis dėlto šešėlis nėra vienintelė mažo Lietuvos biudžeto priežastis. Dar viena – netolygus apmokestinimas.
„Mes aiškiai matome arbitražą tarp darbo jėgos apmokestinimo ir savarankiškai dirbančiųjų apmokestinimo. Mūsų galva, toliau su tokiu arbitražu gyventi negalime“, – sakė V.Vasiliauskas.
„Mes norime aktyviai dalyvauti viešoje konsultacijoje. Suprantame politinius niuansus. Palankiai vertiname pastangas dėl darbuotojo ir darbdavio „Sodros“ mokesčių sujungimo, o šešėlis yra ta sritis, kurią reikia ištraukti į dienos šviesą“, – apie tai, dėl ko Lietuvos bankas pritaria Vyriausybei, sakė banko atstovas.
Anot jo, yra ir tokių sričių, kurios yra tobulintinos.
„Pirmiausia, tai susiję su savarankiškai dirbančiais asmenimis. Tas arbitražas, kuris yra šiandien, mūsų įsitikinimu, jis gerokai per didelis, todėl vien tie pasiūlymai, kad bus pakoreguotas verslo veiklų sąrašas, nesprendžia problemos kalbant apie mokestinę naštą“, – sakė V.Vasiliauskas.
Pateikė ir savo pasiūlymus
Lietuvos bankas taip pat pateikė savo siūlymus.
„Siūlome panaikinti verslo liudijumus kaip veiklos formą, suvienodinti apmokestinimo GPM ir socialinio draudimo tvarką pajamoms iš samdomo darbo ir savarankiškos veiklos“, – sakė jis.
Paklaustas, kodėl reikėtų naikinti verslo liudijimus, V.Vasiliauskas atviras: „Mes matome, kokia mokestinė našta tenka su verslo liudijimais dirbantiems asmenims“.
Taip pat Lietuvos bankas siūlo išplėsti galimybę vykdyti apskaitą pinigų srauto principu smulkiam verslui, sukurti probleminių mokesčių mokėtojų registrą, atsisakyti nepagrįstų PVM lengvatų, pavyzdžiui, šildymo, bei atsisakyti GPM lengvatų gyvybės draudimui ir III pakopos pensijų fondams.
Tarp Lietuvos banko siūlymų yra ir visuotinis bei progresinis NT mokestis. Anot V.Vasiliausko, reikėtų plėsti NT mokesčio bazę, įvesti progresinį mokestį, atsižvelgiant į socialiai jautriausias grupes. Taip pat siūloma parengti paprastą ir efektyvią NT mokesčio sąrangą, apmokestinti visą NT, kad neliktų galimybės mokesčio išvengti.
Banko siūlymai neįtiko
Premjeras Saulius Skvernelis
atmeta Lietuvos banko siūlymą įvesti visuotinį
NT mokestį, taip pat skeptiškai vertina centrinio banko raginimą
keisti individualios veiklos apmokestinimą.
„Didinti mokestinę naštą šiam verslui ir tuo pačiu galimai
išstumti žmones iš darbo rinkos mes negalime. Kalbant apie kai
kurias, pagal patentą dirbamas veiklas, jų siaurinimas bus daromas,
bet tikrai ne tokiais būdais, kokiais siūlo Lietuvos bankas“, –
po Vyriausybės posėdžio kalbėjo S.Skvernelis.
S.Skvernelis taip pat pabrėžė, kad visuotinis NT
mokestis nebus įvedamas, rašė naujienų agentūra BNS.
„Tikrai šiandien ne ta situacija, kad turėtume apmokestinti
skurdžiausias ar vidutines pajamas gaunančius žmones, senjorus ir
jaunas šeimas, įvedant visuotinį NT mokestį“, –
kalbėjo premjeras.
Vyriausybė siūlo 0,3 proc. tarifu apmokestinti antrąjį,
trečiąjį ir tolesnius vieno žmogaus turimus būstus. Tuo metu
pagrindinis būstas ir sodybos bus apmokestinamos, kaip iki šiol,
išlaikant apmokestinimo progresyvumą nuo bendros 220 tūkst. eurų
vertės.
V.Vasiliausko teigimu, Vyriausybės siūlomi NT apmokestinimo
pakeitimai yra painūs ir kuklūs, jog leistų reikšmingai padidinti
biudžeto pajamas, todėl reikėtų įvesti paprastą, skaidrų ir
aiškų visuotinį progresinį NT mokestį.
Kai kam neturi priekaištų
Pensijų sistemos pertvarką Lietuvos bankas iš esmės vertina teigiamai. Ji, pasak Lietuvos banko, yra tinkamas atsakas į demografinius iššūkius. Ji skatina kaupti senatvei nepriešindama dabartinių ir būsimų pensijų.
Kad būsimas pensininkas turėtų didesnę naudą, Lietuvos bankas taip pat teikia siūlymą centralizuoti pensijų anuitetų veiklą. Sutelkus pensijų anuitetų veiklą viešoje erdvėje pelno nesiekiančioje institucijoje, būtų užtikrinta masto ekonomika, efektyvesnis rizikos valdymas, todėl pensijų anuitetai kainuotų mažiau, o pensininko pajamos senatvėje būtų didesnės.
Lietuvos bankas taip pat ragina įdiegti vieno langelio principu valdomą pensijų kaupimo sistemą, kurioje gyventojas realiu laiku galėtų patikrinti būsimą bendrą senatvės pensiją.
