Valdžia planuoja automatiškai įtraukti į pensijų fondus visus dirbančius žmones iki 40 metų. Jei žmogus neatsisakys ir mokės 4 proc. algos savo būsimai pensijai, Vyriausybė ketina pridėti dar 2 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU), kuris paskutinį praėjusių metų ketvirtį siekė 884,8 euro neatskaičius mokesčių.
Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio teigimu, visi pokyčiai numatomi įgyvendinti per penkerius metus.
Keisis kaupimo formulė
Šiuo metu papildomos pensijos kaupimo formulė yra 2+2+2. Tai reiškia, kad 2 proc. gaunamo atlyginimo moka pats kaupiantysis, 2 proc. atkeliauja iš „Sodros“, o dar 2 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU) valstybė prideda iš savo biudžeto.
Įsigaliojus naujajai tvarkai pensijų kaupimas pasikeistų iš esmės – būtų skaičiuojama pagal formulę 0+4+2.
Tokiu atveju būtų naikinama „Sodros“ dalis, o pensija daugiausia priklausytų nuo paties dirbančiojo, kuris fondą turėtų papildyti 4 proc. savo atlyginimo, o dar 2 proc. VDU atkeliautų iš valstybės biudžeto.
„Kaupiant pagal naująją tvarką nemažėja „Sodros“ pensija, todėl sistemos nebekonkuruoja.
Kiekvienas kaupiamas euras bus sukauptas papildomai“, – sakė L.Kukuraitis. Įmokos didėjimas nuo 2 iki 4 proc. kaupiant būtų išdėstomas per 5 metus.
Be to, pensijų fondai bus priversti savo administracinius įkainius mažinti perpus – iki 0,5 proc. vidutinių metinių lėšų vertės.
Taip pat bus mažinama minimali suma anuitetui įsigyti, o fondai taikys gyvenimo ciklo strategiją. Tai reiškia, kad artėjant pensijai kliento portfelyje turės daugėti ne tokių rizikingų investicijų. Pavyzdžiui, mažinant akcijų ir didinant obligacijų dalį.
„Sodra“ negalės išmaitinti
Gyventojai, kurių amžius bus iki 40 metų, bus automatiškai įtraukiami į pensijų kaupimo sistemą. Tiesa, jie turės galimybę pasakyti „ne“ arba tiesiog atidėti savo dalyvavimo pradžią.
Pirmą kartą į pensijų kaupimo fondus gyventojai bus įtraukti jau sausio 1-ąją, žinoma, jei tokias reformas patvirtins Seimas ir prezidentė.
Tie, kurie šiuo metu jau moka pinigus antrosios pakopos pensijų fondams, atsisakę toliau kaupti galės grįžti į „Sodrą“ su turimomis lėšomis arba stabdyti kaupimą, tačiau palikti sukauptą dalį fonde.
Tie, kuriems pensijų fondui skiriamų 4 proc. atlyginimo bus negana, galės prisidėti ir daugiau, o už tai jų lauks tam tikros mokesčių lengvatos. Tiesa, kol kas neaišku, kokios.
Paklaustas, kodėl reikia automatinio įtraukimo, ministras aiškino, kad tiesiog privaloma atsidėti pinigų savo senatvei.
„Pagal dabartines demografines tendencijas, „Sodros“ pensija gali garantuoti tik 34 proc. buvusių darbinių pajamų“, – teigė L.Kukuraitis.
Nepagailėjo kritikos
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Šarūnas Ruzgys tikino, kad didesni atskaitymai nuo atlyginimo į pensijų fondus žmonėms daugiau nekainuos, nes jiems bus sumažinta bendra mokesčių našta.
Iš esmės teigiamai įvertinęs Vyriausybės siūlymus asociacijos prezidentas svarstė, kad kai kuriais atvejais jie net per švelnūs.
„Manau, automatinio įtraukimo amžius turėtų siekti ne iki 40 metų, o daugiau, nes tokio amžiaus žmonės dar tik būna pasiekę karjeros viršūnę ar vidurį, jie yra darbingi ir turi rūpintis senatve.
Kita vertus, ar tikrai jaunesniems gali būti suteikta galimybė atsisakyti dalyvauti? Juk tai yra pagunda ne kaupti ateičiai, o vartoti dabar. Latviai ir estai jokios teisės atsisakyti nesuteikia iki 50 metų, ir niekam nekyla jokių problemų.
Trečia, bus galima svarstyti, ar valstybė negalėtų papildomai prisidėti labiau.
Antai Estijoje iš biudžeto primokami ne 2 proc. VDU, bet 2 proc. kaupiančiojo darbo užmokesčio“, – svarstė Š.Ruzgys.
Kaip parinks fondus?
Fondai, į kuriuos bus automatiškai įtraukiami žmonės, gyventojams bus parenkami automatiškai.
„Automatiškai įtraukiant ir parenkant fondą bus vadovaujamasi geriausių sąnaudų principu. Jeigu bus keli panašūs variantai, klientai bus paskirstyti proporcingai“, – aiškino ministras L.Kukuraitis.
Anot Š.Ruzgio, šiuo atveju galimi įvairūs variantai: tiek loterija, tiek mechaninis paskirstymas, kai vienas klientas keliauja į vieną, kitas – į kitą, o trečias – į trečią pensijų fondą.
Galima ir fondų atranka pagal istorinius pajamingumo rodiklius, nors tai ir neužtikrina tokių pačių rezultatų ateityje.
„Iš esmės nėra labai svarbu, į kokį fondą pateks žmogaus pinigai. Juk klientai ir dabar gali fondus keisti kada tiktai panorėję, ir ateityje turės galimybę taip elgtis.
Jeigu žmogus domisi jų rezultatais, jis galės pasirinkti sau tinkamiausią“, – sakė Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos prezidentas.
Pensijų fondų grąža – teigiama
Dauguma iš 20 Lietuvoje veikiančių antrosios pakopos pensijų fondų skaičiuoja keturioliktus veiklos metus. 2017 metų pabaigoje visų šalyje veikiančių fondų vidinės grąžos norma nuo jų veiklos pradžios buvo teigiama.
Tai reiškia, kad vidutinį atlyginimą gavusiam ir nuolat pensijų fonde kaupusiam asmeniui pervestų įmokų vidutinė metinė grąža, atskaičius fondams taikomus mokesčius, buvo teigiama.
Populiariausių – akcijų dalies pensijų fondų ilgalaikės vidutinės metinės vidinės grąžos rodiklis siekia nuo 3,91 proc. iki 6,83 proc., akcijų pensijų fondų rodiklis – nuo 5,28 proc. iki 13,86 proc., o konservatyvaus investavimo pensijų fondų – nuo 0,95 proc. iki 4,08 proc.
Visų pensijų fondų grąža (atskaičius mokesčius) viršijo infliacijos rodiklį, kuris nuo pensijų kaupimo sistemos veikimo pradžios 2004 metais sudarė vidutiniškai 3 proc. per metus. Bendras svertinis pensijų fondų vidinės grąžos rodiklis po mokesčių nuo veiklos pradžios sudarė 4,47 proc.
Dėl mokesčių reformos pasiuntė įspėjimą
Pensijų sistemos pertvarka yra viena šią savaitę pristatytos mokesčių reformos sudedamųjų dalių. Taip pat ketinama sujungti darbdavio ir darbuotojo mokesčius, didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį, įvesti „Sodros“ įmokų „lubas“, 0,3 proc. mokestį antrajam šeimos būstui.
Lietuvos bankas teigiamai įvertino pasiūlytus mokesčių pakeitimus, mažinančius darbo apmokestinimą, ir siūlymus stiprinti kovą su šešėliu.
Tačiau centrinis bankas valdžios adresu pažėrė ir kritikos. „Šiais pakeitimais iš esmės nesprendžiama didžiausia Lietuvos viešųjų finansų problema – menkos biudžeto pajamos ir išlaidos, palyginti su ekonomikos dydžiu. Pagal pajamų ir BVP santykį Lietuva yra viena paskutinių valstybių visoje Europos Sąjungoje. Nepakankamas biudžetas smarkiai riboja valstybės galimybes deramai finansuoti socialinę ir sveikatos apsaugą, švietimą, pensijų sistemą ir kitas svarbiausias viešąsias sritis“, – teigiama Lietuvos banko pranešime.
Išankstiniu banko vertinimu, dėl pasiūlytų mokesčių pakeitimų per trejus metus valdžios sektoriaus biudžetas neteks iki 600 mln. eurų pajamų, ir tai biudžeto ir BVP santykį dar pablogins.
„Vyriausybė planuoja dalį pajamų susigrąžinti per mažesnį šešėlį ir augančią ekonomiką, tačiau, Lietuvos banko vertinimu, bent jau artimiausiu laikotarpiu visi praradimai nebus kompensuoti. Todėl būtini ryžtingi mokestiniai sprendimai ir veiksmai, kurie didintų valstybės biudžetą, galimybes perskirstyti pajamas ir adekvačiai finansuoti viešąsias paslaugas. Tai būtų galima pasiekti didinant pajamas iš turto mokesčių, taip pat atsisakant kai kurių „privilegijuotų“ veiklos formų“, – paskelbė centrinis bankas.
Kartu Lietuvos bankas siūlo daugiau pajamų surinkti iš turto mokesčių. Siūloma taikyti mokestį visam gyvenamosios paskirties nekilnojamajam turtui, atsižvelgiant į socialiai jautriausias grupes.
Tai reiškia, kad toks mokestis turėtų būti progresinis, nustatant nedidelę neapmokestinamosios vertės ribą, – mažiau įkainotam turtui turėtų būti taikomi mažesni mokesčiai.
