„Jau pernai mokėjau 15 eurų daugiau nei iki tol. O šįmet prisidėjo dar tiek pat. Ir kur ieškosi, pigiau nerasi“, – pasakojo vairuojantis vilnietis Žilvinas A., kuriam privalomojo transporto priemonių savininkų civilinės atsakomybės (PTPSCA) draudimo polisas metams šįsyk atsiėjo jau 112 eurų.
Lietuvos banko duomenimis, per metus PTPSCA draudimo kaina pasistiebė itin svariai – apie 30 proc. Tai vidutinė kaina, įskaičiavus ir lengvuosius automobilius, ir vilkikus ar autobusus, ir didmiesčių, ir provincijos vairuotojus.
Paskirais atvejais draudimas pabrango net keliais kartais. Pavyzdžiui, eismo įvykių kaltininkams. Ypač daug skundų sulaukta iš vežėjų, jie tvirtino, kad draudikai užsiplėšia protu nesuvokiamas sumas.
Skundų lavinos nesulaukė
Centrinis bankas, kuris prižiūri draudimo įmones, metų pradžioje pasiuntė joms rimtą įspėjimą. Tuomet paskelbta, kad rinkoje pasitaikė atvejų, kai lengvojo automobilio vairuotojui pasiūloma 5 tūkst., o krovininio vilkiko savininkui – net 100 tūkst. eurų metų įmoka.
Rinkos prievaizdai tai įvardijo kaip galimą vengimą sudaryti sutartį ir bandymą atgrasyti klientą nuo jos. Buvo pažadėta, kad tokie draudikai sulauks atitinkamų sankcijų.
Tačiau kol kas jų imtis neprireikė. „Tikėjomės, kad plūstelės daugybė skundų, tačiau iš tiesų sulaukiame tik vieno kito. Kol kas nė viena bendrovė dėl to nebuvo nubausta“, – pripažino Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Mindaugas Šalčius.
Galimos baudos – didžiulės
Anot M.Šalčiaus, rinkos prižiūrėtojai anaiptol netvirtina, kad PTPSCA draudimo kainos kilti negali.
Esant ekonominiam pakilimui ir nemažai infliacijai, brangstant automobilių servisų paslaugoms tai natūralu.
„Vis dėlto kainos negali būti tokios, kad atgrasytų draudėją nuo sutarties. Taip, viena draudimo kompanija polisą tam pačiam klientui gali pasiūlyti už šimtą, kita –už 200, o trečia – kad ir už 600 eurų.
Tai visiškai normalu. Juk vienos įmonės renkasi vienokią verslo strategiją, galbūt prisiima didesnę riziką, kitos kaip tik jos vengia. Vis dėlto jeigu kainos dešimtis ar šimtus kartų didesnės nei rinkos, tai jau gali būti įtartina“, – pasakojo M.Šalčius.
Kas gali grėsti tyčia vengiančioms pasiūlyti protu suvokiamą PTPSCA draudimo kainą įmonėms? Pasak Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktoriaus, sankcijos gali būti įvairios – nuo įspėjimo ar piniginės baudos (kuri, beje, gali siekti net 100 tūkst. eurų) iki vienokio ar kitokio veiklos suvaržymo.
Priežastis – nuostoliai
Vis dėlto pagrindinė ir objektyviausia PTPSCA draudimo kainų augimo priežastis yra metai iš metų draudikų patiriami nuostoliai.
Kai 2002-ųjų balandžio 1-ąją Lietuvoje įsigaliojo prievolė vairuotojams apsidrausti, nemažai draudimo kompanijų tikėjosi taip prisiviliosiančios naujų klientų, kuriems galės pasiūlyti ir kitų draudimo sutarčių.
Vėliau kai kuriais metais kildavo vadinamieji kainų karai, kai didesnę sumą pinigų staigiai norinčios susirinkti įmonės labai atpigindavo polisus, o konkurentams likdavo traukti jų pėdomis. Todėl Lietuvos vairuotojai daug metų galėdavo naudotis bene pigiausiu Europoje PTPSCA draudimu.
Tačiau patiems draudikams tai neišėjo į naudą. Mat šios draudimo rūšies žala gali pasivyti kompanijas kad ir po keleto metų, ypač jei klientas padarė avariją užsienio šalyje.
Todėl iš esmės kone kiekvienais metais privalomasis draudimas būdavo vien nuostolingas.
Pavyzdžiui, 2016-aisiais visų šalies draudimo bendrovių nuostoliai, patirti teikiant PTPSCA draudimą, siekė net 19,4 mln. eurų.
„Lietuvos draudimo“ Draudimo rizikos departamento direktorius Julius Kondratas aiškino, kad žalai atlyginti skiriamos sumos vis dar viršija surinktas įmokas. „Nors vairuotojams kylančios kainos nėra gera žinia, visi suprantame, kad draudikai negali gyventi patirdami tokius nuostolius ir turi kompensuoti juos iš kitų draudimo rūšių“, – sakė J.Kondratas.
Kainos vargu ar sumažės
Praėjusiais metais Lietuvoje buvo sudaryta beveik 3 milijonai transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutarčių.
Šios draudimo rūšies įmokos siekė 215,7 mln. eurų, o išmokos – 113,5 mln. eurų. Vidutinė draudėjams pagal šias sutartis išmokėta suma išaugo 8 proc., išmokų skaičius – 6 proc.
Tačiau kone trečdaliu išaugus kainoms draudikai nuostolių nesugebėjo atsikratyti, nors šie buvo daugiau nei dešimt kartų mažesni negu užpernai ir siekė 1,5 mln. eurų.
„Balansas lyginasi, todėl ekonominių priežasčių kainoms smarkiai augti jau nebėra.
Tačiau nematyti ir galimybių, kad jos imtų mažėti“, – įspėjo M.Šalčius.
Skaičiuoja individualiai
Patys draudikai kalbų apie kainų kitimo tendencijas vengia kaip velnias kryžiaus.
Anot jų, vos spėji prasižioti apie galimą paslaugų brangimą ar pigimą, tuoj pat gauni įspėjimą iš Konkurencijos tarybos, kad tai gali prieštarauti įstatymui. Tačiau pokyčių priežastis ir pasekmes jie vertina įvairiai.
Antai praėjusiais metais „Gjensidige“ draudimo produktų, rizikos vertinimo ir kainodaros vadovas Baltijos šalims Andrius Dambrauskas „Lietuvos rytui“ pasakojo, kad draudimo įmokos tampa vis labiau individualizuotos ir rinkoje nebelieka vienodų.
„Tokiu būdu draudimo kaina labiau atitinka draudimui tenkančią riziką.
Tai reiškia, kad saugiai vairuojantys moka mažiau, o dažniau į eismo įvykius patenkantiems vairuotojams tenka mokėti daugiau“, – aiškino draudikas.
Panašiai pasakojo ir „Lietuvos draudimo“ atstovas J.Kondratas: „Konkretaus kliento rizika yra įvertinama ir pagal jo asmeninę drausmingumo istoriją, ir bendrą avaringumo lygį šalyje, tai yra tikimybę patekti į eismo įvykį.“
Beje, nuo šių metų įstatymu neturtinės žalos dydis buvo pakeltas iki 5 mln. eurų.
Kokios tai turės įtakos kainoms, kol kas neaišku.
Anot J.Kondrato, ateityje toks limitas lems draudimo įkainius, tačiau kiek, paaiškės tik tuomet, kai susiformuos teismų praktika nustatant neturtinės (kitaip dar vadinamos moraline) žalos dydį.
