Eilinę savaitę rublis pradėjo kritimu. Per oficialiosios prekybos seansą antradienį, gegužės 15 dieną, dolerio kursas išaugo 7 kapeikomis ir pasiekė 61,92 rublio. Euro kursas padidėjo 9 kapeikomis – iki 73,87 rublio.
Rublio kritimas pastaruoju metu tapo įprastu dalyku. Neseniai Rusijos banko paskelbti „Rublio keitimo kurso dinamikos 2018 metų sausio–balandžio mėnesiais pagrindiniai išvestiniai rodikliai“ rodo, kad Rusijos valiuta pastebimai nuvertėjo dolerio, euro ir pagrindinių užsienio valiutų krepšelio atžvilgiu.
Štai balandžio mėnesį rublis susilpnėjo dolerio atžvilgiu, palyginti su praėjusiu mėnesiu, 5,6 proc. pagal nominalųjį kursą ir 5,5 proc. – pagal realųjį. Palyginus su 2017 metų gruodžio mėnesiu, rublis atpigo dolerio atžvilgiu 3,1 proc. pagal nominalųjį kursą ir 3,3 proc. – pagal realųjį.
Gegužės pradžioje, trumpą laiko tarpą pakilus naftos kainoms, atrodė, kad rublis pradėjo stiprėti. Pavyzdžiui, kaip rodo Centrinio banko oficialiosios prekybos duomenys, gegužės 12 dieną dolerio kursas nukrito nuo 63,48 iki 61,73 rublio.
Dabar ekspertai nebesitiki rublio kurso kilimo ir nemano, kad mokesčių sumokėjimo laikotarpio pradžia padės Rusijos valiutai. Tarkime, gegužės 25-oji – galutinis terminas sumokėti naudingųjų iškasenų gavybos mokestį, o gegužės 28-oji – pelno mokestį.
Ekspertai įsitikinę, kad eksportuotojams sumokėjus šiuos mokesčius rublis gali kurį laiką sustiprėti, tačiau, apskritai kalbant, tai neturės įtakos prekybai.
Ar palaikys rublį kitas stiprus veiksnys – naftos kainos – kol kas nežinoma. Gręžimo įrenginių skaičius Jungtinėse Valstijose didėja jau šešias savaites iš eilės, tai rodo, kad regione toliau didės žaliavos gavyba, o Vašingtono pasitraukimas iš branduolinės sutarties su Teheranu jau baigtas, sako kompanijos „eToro“ analitikas Michailas Maščenko.
Šią savaitę JAV taip pat išleis eilinę ataskaitą, ir jeigu joje bus kalbama apie atsargų ir gavybos apimčių didinimą, tai visiškai galima tikėtis naftos kainos pakoregavimo iki 75 dolerių už barelį, priduria ekspertas.
Šiuo metu liepos mėnesį numatomos patiekti naftos ateities sandoriais prekiaujama prašant apie 78 dolerius už barelį.
Pasak kompanijų grupės „Tele Trade“ valiutų stratego Aleksandro Jegorovo, korekcijos tikimybė naftos rinkoje, kur pastaruoju metu buvo stebimas pagyvėjimas dėl JAV veiksmų prieš vadinamąją branduolinę sutartį su Iranu, didėja, ir tai gali turėti tam tikros neigiamos įtakos rubliui.
„Žiūrint iš esmės, Rusijos rublis, esant dabartinėms naftos kainoms, atrodo nuvertintas visais atžvilgiais. Nors rublis ir turi galimybių sustiprėti, ypač mokestiniu laikotarpiu gegužės mėnesio antroje pusėje, šiuo metu yra per daug veiksnių, kurie prisideda prie nacionalinės valiutos silpnėjimo“, – konstatuoja vertybinių popierių rinkos „BKS Broker“ ekspertų skyriaus vadovas Vasilijus Karpūninas.
Pasak eksperto, tai yra bendras besivystančių šalių valiutų vertės sumažėjimas, esant aukštoms JAV vertybinių popierių palūkanų normoms. Todėl investavimas į besivystančių šalių vertybinius popierius yra ne toks įdomus. 10 metų trukmės JAV vyriausybės obligacijų pajamingumas padidėjo 55 procentiniais punktais, ir dabar jomis prekiaujama esant maždaug 3 proc. pajamingumui. O eilinį kartą padidinti palūkanų normą JAV centrinis bankas (Federalinė rezervų sistema – FED) gali jau pirmoje birželio pusėje.
Banko „Bank of America Merrill Lynch“ analitikų vertinimu, pastaruoju metu investuotojai iš besivystančių šalių skolos vertybinių popierių atsiėmė daugiau nei 1 mlrd. JAV dolerių. Tuo pat metu didžiausias JAV biržos fondas, orientuotas į besivystančių rinkų obligacijas, – „iShares JP Morgan USD Emerging Markets Bond ETF“ – užfiksavo 354 mln. dolerių klientų pinigų nutekėjimą.
Rublio kursui įtaką artimiausiu metu darys ir Finansų ministerijos valiutos pirkimai.
Nuo gegužės 10 dienos Centrinis bankas ir Finansų ministerija išleidžia į rinką maždaug po 16 mlrd. rublių – didesnes apimtis, negu buvo planuojama anksčiau (maždaug po 11 mlrd. rub. per dieną), sako kompanijos „Alor Broker“ analitikas Aleksejus Antonovas.
„Dabar į rinką išmetamos tos apimtys, kurių rinka negavo didelio nepastovumo laikotarpiu dėl sankcijų bangos. Iki gegužės pabaigos intervencijos niekur nedings, tai reiškia, kad doleris nebus mažesnis nei 62,8–61,5 rublio už Amerikos valiutą“, – pridūrė ekspertas.
Be to, rublio kursui gali turėti įtakos valstybės paramos priemonės kompanijoms, kurioms JAV paskelbė sankcijas. Į vyriausybę kreipėsi trys stambūs rinkos dalyviai – Olego Deripaskos „En +“ („RusAl“, „GAZ“), Viktoro Vekselbergo „Renova“ ir Aleksejaus Mordašovo „Silovyje mašiny“ (jis taip pat valdo kompaniją „Severstal“). Jiems, pavyzdžiui, gali būti suteikta galimybė refinansuoti valstybės bankuose kreditus, anksčiau paimtus užsienyje. Be to, jie (ir, galbūt, kiti eksportuotojai) gali gauti teisę negrąžinti į Rusiją užsienio valiutos įplaukų.
„Galima sakyti, kad baudos (už valiutinių įplaukų negrąžinimą į tėvynę) bus atšauktos, o pats reikalavimas (sugrąžinti į tėvynę valiutines įplaukas) gerokai liberalizuotas“, – cituoja RNS finansų ministro pavaduotojo Aleksejaus Moisejevo žodžius.
Tokia priemonė gali privesti prie valiutos įplaukų į Rusiją sumažėjimo. Tai turės papildomą neigiamą įtaką rubliui, jis patirs spaudimą.
„Nuo tokio įstatymo išleidimo momento atsiras dar didesnis valiutos deficitas, kadangi kompanijos, kurioms taikomos sankcijos (netikėtai!) apdraus savo turtą užsienyje“, – sako kompanijos „Mani Fanni“ generalinis direktorius Aleksandras Šustovas.
Investicinės kompanijos „Fridom Finans“ Operacijų Rusijos vertybinių popierių rinkoje valdybos viršininkas Georgijus Vaščenko pažymi, kad dėl sankcijų, taip pat naujų muitų į JAV importuojamiems metalams mažės ir eksportas. Dabar dėl aukštos naftos kainos ir aukšto kurso eksportuotojai mažiau parduoda valiutos, o Finansų ministerija didina jos pirkimus. Tuo pačiu metu jis mano, kad dabartinis silpnas rublis visus tenkina, bet specialiai jį silpninti niekas nenori.
„Manau, kad dabartinis kursas tenkina ir eksportuotojus, ir biudžetą, ir rinkos dalyviai nebandys sąmoningai susilpninti rublio“, – mano analitikas.
Be to, analitikai mano, kad gerokai sustiprėti rubliui nepadės ir pasaulio futbolo čempionatas. Kaip buvo tikėtasi, čempionato metu sirgaliai atveš į Rusiją nuo 0,5 mlrd. iki 2 mlrd. dolerių. Pasaulio čempionatas vargu ar iš esmės padės sustiprinti rublį paprasčiausiai dėl to, kad Rusijos valiutos paklausa į šalį atvykus turistams nebus didesnė nei Centrinio banko ir Finansų ministerijos pasiūla, apibendrina A.Antonovas.
Parengė Leonas Grybauskas
