„Tai yra viena iš neišvengiamybių.
Įtraukti pensinio amžiaus žmones į darbo rinką yra labai svarbu. Lietuvoje darbo jėgos nuolat mažėja.
Demografinį šoką mato vis. Tad pagrindinis klausimas – kokios siūlomos priemonės šiai problemai spręsti: didinant pensinį amžių, imigracijos politikos pokyčius, didinti mokesčius?“ – sakė Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus.
Jo teigimu, sprendimai dėl pensijos amžiaus ilginimo galėtų būti priimti per ateinančius dešimt metų. Blogiausiu atveju, nereformavus sistemos ir neužtikrinus pakankamo lygio kaupimo, šis amžius galėtų ilgėti dar 7-8 metais.
Vis dėlto Lietuvos bankas pažymi, kad toks pensinio amžiaus ilginimas būtų drastiškas ir vargiai realus. Europos Komisijos prognozėmis, iki 2040 metų vidutinė gyvenimo trukmė pailgės tik 3 metais.
„Tai nėra siūlymas. Tai vienas iš drastiškų scenarijų, jei nevertinsime demografinių pokyčių ir nebus imtasi kitų priemonių, kad būtų išlaikytas esamas senatvės pensijos lygis palyginti su buvusiu atlyginimu“, – BNS sakė G. Šimkus.
G.Šimkaus teigimu, reformuojant pensijų sistemą vertaį ją žvelgti sistemiškai, atkreipiant dėmesį, pavyzdžiui, į mokesčius.
„Tai, kas dabar daroma, dažniausiai tėra susiję su antrąja pensijų kaupimo pakopa. Bet pirmosios pakopos klausimai mažai atliepiami. Mes sakome: kalbėkime demografinių problemų kontekste. Kas keisis ir pirmoje pakopoje? Ką daryti kitaip?
Reikia matyti visa tai kaip sistemą ir galvoti, kaip didinti pajamas tolygiau paskirstant mokestinę naštą“, – kalbėjo G.Šimkus.
Pasak Lietuvos banko eksperto, Vyriausybės patvirtinta pensijų reforma sprendžia ar bent jau siekia spręsti ne tik trumpojo laikotarpio valdžios finansų problemas, bet ir bando atliepti vieną pagrindinių Lietuvos grėsmių – neigiamas demografines tendencijas.
„Reforma yra paketas susisiejančių tarpusavyje detalių. Gaila, kad tos detalės dažnai kritikuojamos pavieniui, neatsižvelgiant į visumą.
Nes tame pakete stengiamasi sustiprinti kaupiamąją dalį, bet tai daroma efektyvinant tiek patį lėšų valdymą, tiek ir lėšų išmokėjimą.
Šis paketas turbūt nėra ta priemonė, kuri išgydys savaime pensijų sistemos „žaizdas“, nes turi būti dirbama ir su pirmos pensijų sistemos pakopos elementais: stiprinamas įmokų-išmokų ryšys, galvojama apie pensinio amžiaus didinimą ir panašiai“, – teigė G.Šimkus.
Jo teigimu, svarbu kalbėti ne tik apie išmokas, bet ir socialinio draudimo pajamas – vienas svarbių klausimų esąs pajamų perskirstymas.
„Lietuvos bankas yra pasiūlęs įvairių priemonių, kaip būtų galima didinti ir perskirstymą per biudžetą: vienodinti skirtingų veiklos formų apmokestinimą, labiau paskirstyti apmokestinamąją naštą tarp skirtingų visuomenės grupių. Tai taikoma ir socialinio draudimo sričiai: vienų tarifas toks, kitų mažesnis. Tai problema, kurios dabartinė mokesčių reforma nesprendžia“, – sakė G.Šimkus.
Lietuvos bankas, be kita ko, pasisako prieš lengvatas kaupimui trečiosios pakopos pensijų fonduose.
„Trečia pakopa, mano nuomone, nepasiteisino. Ten gali kaupti turtingesni asmenys. Tai tam tikra kaupimo forma, bet yra ir kitokių investavimo formų. Kodėl reikėtų ją išskirti ir papildomai remti?“ – samprotavo G.Šimkus.
Vyriausybė siūlo nutraukti „Sodros“ įmokas į antros pakopos pensijų fondus, o juose norintis kaupti darbuotojas turėtų mokėti 4 proc. atlyginimo, o valstybė ir toliau prisidės 2 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Dabar antros pakopos fonduose kaupiantieji pagal schemą 2+2+2.
Lietuvoje vyrų ir moterų pensinis amžius 2026 metais suvienodės ir bus 65 metai. Nuo 2018 metų ilginamas būtinasis stažas senatvės pensijai, šiemet jau siekiantis 30,5 metų. Jis didės po pusę metų kasmet, kol 2027 metais pasieks 35 metus. Minimalus stažas pensijai lieka 15 metų.
