Vandenį užsuka, o piniginė tuštėja: „Argi taip sąžininga?“

Ko gero, visi miesto gyventojai yra patyrę jausmą, kuomet savaitę per metus tenka išsiversti be karšto vandens. Iš čiaupo bėgantis vanduo – ledinis, o gyvatukas – tik šaltas metalo gabalas. Tuomet, norint palaikyti higieną, jau tenka lįsti į dušą stipriai sukandus dantis arba kaitinti vandenį arbatinukuose.

Visi miesto gyventojai yra patyrę jausmą, kuomet savaitę per metus tenka išsiversti be karšto vandens.<br>V.Balkūno nuotr.
Visi miesto gyventojai yra patyrę jausmą, kuomet savaitę per metus tenka išsiversti be karšto vandens.<br>V.Balkūno nuotr.
Visi miesto gyventojai yra patyrę jausmą, kuomet savaitę per metus tenka išsiversti be karšto vandens.<br>V.Balkūno nuotr.
Visi miesto gyventojai yra patyrę jausmą, kuomet savaitę per metus tenka išsiversti be karšto vandens.<br>V.Balkūno nuotr.
Visi miesto gyventojai yra patyrę jausmą, kuomet savaitę per metus tenka išsiversti be karšto vandens.<br>M.Patašiaus nuotr.
Visi miesto gyventojai yra patyrę jausmą, kuomet savaitę per metus tenka išsiversti be karšto vandens.<br>M.Patašiaus nuotr.
Visi miesto gyventojai yra patyrę jausmą, kuomet savaitę per metus tenka išsiversti be karšto vandens.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Visi miesto gyventojai yra patyrę jausmą, kuomet savaitę per metus tenka išsiversti be karšto vandens.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Visi miesto gyventojai yra patyrę jausmą, kuomet savaitę per metus tenka išsiversti be karšto vandens.<br>V.Balkūno nuotr.
Visi miesto gyventojai yra patyrę jausmą, kuomet savaitę per metus tenka išsiversti be karšto vandens.<br>V.Balkūno nuotr.
Visi miesto gyventojai yra patyrę jausmą, kuomet savaitę per metus tenka išsiversti be karšto vandens.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Visi miesto gyventojai yra patyrę jausmą, kuomet savaitę per metus tenka išsiversti be karšto vandens.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Visi miesto gyventojai yra patyrę jausmą, kuomet savaitę per metus tenka išsiversti be karšto vandens.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Visi miesto gyventojai yra patyrę jausmą, kuomet savaitę per metus tenka išsiversti be karšto vandens.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Jun 7, 2018, 11:00 AM, atnaujinta Jun 7, 2018, 11:31 AM

Visgi Lentvaryje gyvenanti Janina pasipiktino: kodėl karšto vandens tiekimas sustabdomas visai savaitei, o sąskaitos už jį – nesikeičia?

Nustebino terminai

Moteris pasakojo, kad Lentvaryje apsigyveno prieš kelis metus ir ją nustebino, kad profilaktinis vamzdynų patikrinimas, dėl kurio būna atjungiamas karštas vanduo, čia užtrunka visą savaitę.

Ją taip pat papiktino terminai, kurie nėra aiškūs ir, anot jos, padaryti taip, kad tiesiog vilkintų laiką.

„Pernai karštas vanduo mums buvo atjungtas visai savaitei. Jį grąžino pirmadienį ryte ir mums visiems iškilo toks klausimas: kam reikėjo laikyti atjungtą vandens tiekimą visą savaitgalį, jeigu niekas vis tiek nebedirbo prie tų vamzdžių?“ – klausė Janina.

Šiemet situacija panaši: pirmadienį vanduo vėl buvo atjungtas, o paskambinusi „Trakų energijai“ ir pasiteiravusi, kada karštas vanduo bus sugrąžintas, moteris išgirdo tik neaiškų atsakymą.

„Sako, kad nežino, gali pajungti ir anksčiau (nei per savaitę – red. past.). Kas čia iš viso dedasi? Apskritai nebuvo jokio skelbimo, kad karštas vanduo bus atjungtas, ilgiausiai laukiau pasileidusi kraną, kol jis pasirodys.

Juk XXI amžius, o mes kasmet turime būti visą savaitę be karšto vandens. Mes tai mes, bet turime kaimynus su mažu vaiku“, – skundėsi ji.

Moters teigimu, anksčiau prieš atjungiant karštą vandenį laiptinėje būdavo iškabinami skelbimai su informacija.

Vandens nėra, susimokėti – reikia

Nors be karšto vandens tenka verstis visą savaitę, mokėti tenka kaip ir kiekvieną mėnesį, – tokia situacija labiausiai piktinosi Janina.

„Už gyvatuką reikia mokėti sąskaitą už visą mėnesį, taip pat ir už vandenį – jeigu visą savaitę nebuvo karšto vandens, tai turėtų būti kažkokie atskaičiavimai.

Išeina taip, kad iš mūsų tiesiog pasipelno, kai žmonės visą savaitę moka už karštą vandenį, kurio nėra. O tada apsiginama, kad kažkas kažkur kažką daro“, – sistemą kritikavo ji.

Moteris tikino paprasčiausiai norinti sužinoti, kas vyksta, kai atjungiamas karštas vanduo, kodėl tai yra daroma bei ar teisinga gyventojams mokėti už paslaugą, kurios jie negauna.

„Tai yra pasityčiojimas. Aš suprantu, kad kokiame Sibire ar Afrikoje žmonės be karšto vandens gyvena visą gyvenimą ir jiems yra gerai. Bet ne čia, kur mes už tą vandenį dar ir susimokame“, – svarstė Janina.

Tiekėjai: informuojame kasmet

Lentvaryje šilumos tiekimu rūpinasi „Trakų energija“. Jų atstovų teigimu, įmonė kasmet savo internetinėje svetainėje patalpina informaciją apie patvirtintą katilinių einamųjų remontų ir šilumos tinklų hidraulinių bandymų grafiką.

Anot jų, karšto vandens vartotojai taip pat prieš 10 kalendorinių dienų buvo informuoti apie karšto vandens tiekimo stabdymą, prikabinant skelbimus daugiabučiuose namuose Lentvaryje, todėl atstovai negalėjo atsakyti, kodėl daugiabučio gyventojai nepamatė skelbimo.

„Visa tai darome vartotojų labui, kad visi pastebėti gedimai būtų sutvarkyti vasaros – nešildymo sezono metu ir neįvyktų avarijų šildymo sezono metu. Kaip ir visi šilumos tiekėjai, kasmet, pasibaigus šildymo sezonui, atliekame šilumos trasų hidraulinius bandymus, katilų valymo, profilaktinio remonto darbus bei šilumos skaitiklių metrologinę patikrą“, – aiškino atstovai.

Jų teigimu, minėtiems darbams atlikti būtina nutraukti šilumos tiekimą iš katilinių.

Visgi į klausimus, kodėl už savaitę, kuomet karšto vandens žmonės neturi, bet vis tiek už jį moka bei kodėl vanduo būna nepajungiamas savaitgalį, kuomet niekas nebedirba, atstovai nesutiko atsakyti.

Vis dėlto, „Trakų energija“ paaiškino, kas vyksta patikros metu:

– Kas yra hidrauliniai bandymai ir kodėl jie atliekami?

– Tai profilaktinis šilumos tinklų patikrinimas, kurio metu nustatomos susidėvėjusios ir korozijos pažeistos šilumos trasų vietos.

Hidrauliniai bandymai atliekami tam, kad atšalus orams Trakų energija galėtų nenutrūkstamai tiekti šilumą ir karštą vandenį gyventojams, mokykloms ir gydymo įstaigoms. Be to, tokiu būdu išvengiama labai brangiai kainuojančių ir žmonų sveikatai ir turtui didžiulę žalą galinčių padaryti nuostolių, tais atvejais, kai šildymo sistemos neatlaiko didžiulių apkrovų užklupus šalčiams žemiau – 10 laipsnių.

Juk šildymo sezono metu bendrovė privalo užtikrinti nepertraukiamą šilumos tiekimą visiems vartotojams, todėl hidrauliniai bandymai – būtina pasiruošimo artėjančiam šildymo sezonui dalis. Atliekant šiuos darbus, suremontuojami aptikti pažeidimai, vandens nutekėjimo vietos, keičiami korozijos paveikti vamzdžiai. Hidraulinius bandymus bei šilumos skaitiklių patikrą mus įpareigoja atlikti teisės aktai.

– Ar galima sutrumpinti hidraulinių bandymų laiką?

– Bandymai atliekami etapais. Hidraulinis vienos atkarpos bandymas trunka dvi-tris dienas, tačiau prieš jį viena diena reikalinga tam, kad šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojai užaklintų pastatų vidaus šildymo sistemas, nuimtų ir išvežtų šilumos skaitiklius metrologinei patikrai. Po hidraulinio bandymo sumontuojami patikrinti šilumos skaitikliai, išimamos aklės, paruošiami vandens pašildymo įrenginiai darbui. Ir taip nuoseklia tvarka patikrinami visi šilumos tiekimo magistraliniai vamzdynai bei šilumos skaitikliai šilumos punktuose. Mūsų specialistai šiuos darbus atlieka kokybiškai ir laiku.

Visuomet karšto vandens tiekimo įrenginių profilaktinio remonto darbų grafikas yra derinamas su rajono savivaldybės administracija.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.