Po balsavimo Seimas pritarė, kad naujasis GPM tarifas būtų 20 proc., taip pat būtų plečiamas NPD dydis.
Tiesa, kad reformos įsigaliotų, Seimas turės balsuoti dar kartą. Galutinis įstatymo projektų priėmimas numatomas ketvirtadienį.
Dėl šio pasiūlymo balsavo 111 Seimo narių, už – 64, prieš – 39, susilaikė 8 parlamentarai. Valdantieji valstiečių ir Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija balsavo vieningai, tik valstiečių frakcijos narys Naglis Puteikis balsavime susilaikė. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjunga taip pat šį pasiūlymą palaikė.
Šūsnis GPM siūlymų
Į rytinį Seimo posėdį įsiregistravo 94 Seimo nariai. Tik prasidėjus posėdžiui, Seimo narys Stasys Jakeliūnas paprašė pusvalandžio pertraukos mokesčių reformai, 79 balsavo už, tad svarstymas buvo nukeltas.
Prieš pat posėdį Ramūnas Karbauskis žiniasklaidai sakė, kad nors opozicija reformų nepalaikys, jis neabejoja, kad mokesčių reforma bus priimta dar šią Seimo sesiją.
Antradienį mokesčių reformos svarstyme buvo įregistruota 12 siūlymų, susijusių su GPM tarifu ir NPD.
Svarbu paminėti, kad prieš tai balsavęs Biudžeto ir finansų komitetas (BFK), kuris yra pagrindinis svarstant GPM įstatymo pakeitimus, pritarė progresiniam 27 proc. GPM tarifui. Pagal juos, jis kitąmet būtų taikomas metinėms pajamoms, didesnėms kaip 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), 2020 metais – nuo 84 VDU, o 2021 metais – nuo 60 VDU.
Vyriausybė progresinį GPM tarifą siejo su „Sodros“ įmokų lubomis – jis būtų taikomas tik lubas viršijančioms pajamoms.
Prasidėjo diskusijomis
Po petraukos Seime Naglis Puteikis sakė, kad ragina pritarti biudžeto komiteto nuomonei, kad progresyvus mokestis būtų įvestas visoms pajamoms.
„Jeigu būtų pritarta Vyriausybės siūlymui, valstybė į biudžetą nesurinktų daug pinigų. Raginu pritarti biudžeto narių nuomonei. Reikia įvesti progresyvius tarifus visoms pajamoms“, – sakė N.Puteikis.
Konservatorė Gintarė Skaistė parlamentarus ragino prisiminti, kad reformos idėja buvo bazinę pensiją iškelti į valstybės biudžetą ir ją finansuoti gyventojų pajamų mokesčio didesniu tarifu.
„Tačiau po mūsų svarstymų komitete išėjo taip, kad yra pritarta kitam pasiūlymui – sumažinta tik 1 procentu, o 1 procentas permestas „Sodrai“.
Išeina taip, kad finansavimas bazinės pensijos iškėlimo į valstybės biudžetą nėra padengiamas visiškai jokiais kitais finansiniais šaltiniais. Kyla klausimas, kuo jis bus finansuojamas darbatiniams pensininkams“, – sakė parlamentarė.
Ji sakė nesuprantanti, kodėl ši reforma buvo daroma iš viso.
„Kalbama apie tai, kad bus sumažintas darbo apmokestinimas 2 procentais, jis jau buvo sumažintas, bet tie du procentai nukreipti į antrąją pensijų pakopą. Iš esmės jam niekas nesikeičia“, – situaciją komentavo G.Skaistė.
„Kalbant apie šio įstatymo taikymą, NPD taikymo išplėtimas kelia klausimų dėl šitos koalicijos centro kairumo, ar iš viso kairumo. Nes NPD taikymo išplėtimas iki 2,5 vidutinio darbo užmokesčio reiškia, kad per 2000 eurų uždirbančiam žmogui vis dar bus taikomas NPD. Lyg tie keli eurai ką nors jam galėtų reikšti“, – kritikavo pasiūlymus parlamentarė.
Ji sakė, kad šiuo metu jai už valstybę yra gėda.
Ji teigė, kad dabartiniai pasiūlymai rodo, kad ši reforma yra „neatsakingai populistiškai liberali“.
K.Glaveckas siūlė pamatuoti riziką
Kęstutis Glaveckas taip pat sakė, kad svarstant reformą reikėtų atsižvelgti ne tik į Lietuvos rinkos padėtį, bet ir tolesnes finansines perspektyvas.
„Mes praleidžiame, kad Lietuva yra Europos Sąjungoje (ES). O ES yra daug ekonominių problemų. Pavyzdžiui, burbulų kiekis NT zonoje. Finansinis stabilumas – sunkioje padėtyje.
Negalime nežinoti, kad politinė krizė dėl pabėgelių taip pat spręsis, o tam iš ES planuojama skirti 40-50 mlrd. eurų. Jie bus formuojami iš valstybių narių.
Tai reiškia, kad Lietuvai taip pat reikėtų dėti savo dalį. Ta mokestinė sistema, kurią koreguojame, ji nelabai dera su finansinės perspektyvos mažėjimu. Rizikų yra labai daug, o planas turėtų būti suderintas ne tik kad su trimete programa, bet ir tolesne finansine perspektyva“, – prie tribūnos pasisakė K.Glaveckas.
E.Gentvilas: „Skubi, bet negiluminė reforma"
Liberalas Eugenijus Gentvilas sakė abejojantis reformos naudingumu.
„Reforma didžiulė, plačiai apimanti, bet nežinau, ar giluminė“, – sakė liberalas.
„Šita reforma skubi, daugelyje vietų nepamatuota, daugeliu atvejų atrodo, kad svarbu yra daryti. Matome veiksmus, kai valdantieji patys nebepritaria Vyriausybės nuomonei“, – priminė E.Gentvilas.
„Mano manymu, tą reformą reikėjo neskubinant, įtraukiant tokius guru iš opozicijos – I.Šimonytę, K.Glavecką, A.Maldeikienę – jie padėtų daug dalykų suprasti ir užtikrinti opozicijos sugebėjimą įsiklausyti suprasti. Bet to nėra“, – apgailestavo parlamentaras.
Jis kritikavo ir tai, kad parlamentarai tiesiog nori priimti šią reformą iki liepos 1 dienos ir susitarti tarpusavyje. „Tai yra kompromisas tik tarp jūsų, bet su visuomene susitarti jūs ir nesiekėte“, – kritikavo liberalas.
Algirdas Sysas: lipame ant to paties grėblio
Socialdemokratas A.Sysas tribūnoje klausė, kodėl ir kur dingo valdančiųjų drąsa.
„Tai nesusikalbėjimas, skubėjimas. Jeigu trišalėje taryboje mokesčių ir pensijų reforma pristatyta per 15 minučių – tai rekordinis laikas. Vien diskusijos Seime, kuri buvo padaryta – neužtenka.
Mes pasigedome vertikalios ir horizontalios reformos derinimo. Ar po tokios reformos galėsime labiau finansuoti viešąsias gėrybes? Ne. Mažinti nelygybę? Ne. Ji tik didės“, – sakė A.Sysas.
Jo teigimu, tai tik eilinis triukas, kai rinkimuose kalbama, jog bus mažinama nalygybė, tačiau „paskui rinkėjai išduriami“.
„Reikia rinkti daugiau mokesčių, bet ne iš tų, kurie uždirba mažai. Būtų galima kelti atlyginimus biudžetininkams, valstybės tarnautojams, pedagogams, medikams“, – savo vizija dalinosi Seimo narys.
Stasys Jakeliūnas sklaidė abejones
Seimo Biudžetų ir finansų komiteto pirmininkas S.Jakeliūnas į tribūną stojo sklaidyti parlamentarų abejonių. Jis priminė esminius komponentus, kuriais reforma yra paremta.
„Pabandysiu priminti keliais sakiniais šitos reformos ištakas. Tai buvo du dalykai – socialinių draudimo įmokų sujungimas ir socialinio draudimo perkėlimas į valstybės biudžetą. Tai yra realizuojama šiais projektais. Ir dar vienas komponentas – antrosios pakopos pertvarka, sustiprinant ją. Šitai su tam tikromis išlygomis yra realizuojama“, – sakė S.Jakeliūnas.
„Buvo siūloma, kad po visų sprendimų didesniais tarifais galime apmokestinanti kitas asmens pajamas: dividendus. Kiek ten lėšų galime surinkti, tiek galime panaudoti mažinimui su darbo santykaiis susijusių pajamų. Žinoma, Vyriausybė pasiūlė gerokai agresyvesnį mokesčių mažinimo planą“, – parlamentarams pasakojo S.Jakeliūnas.
Jis priminė, kad šiuo metu komitete vykstantis tyrimas dėl krizės pradžios Lietuvoje taip pat turėjo įtakos pasiūlymams.
„Mes negalime to užmiršti, siūlymai primena tuos sprendimus, kurie buvo padaryti. Mes neturime aiškių vertinimų, kaip atrodys mūsų ekonomika ir biudžetas 2020-2021 metais“, – pasakojo politikas.
Ką siūlė Vyriausybė?
Pirmasis mokesčių reformos siūlymas, kurio autorė buvo Vyriausybė, numatė, kad vietoj dabar esančio 15 proc. GPM, sujungus darbuotojo ir darbdavio socialines įmokas, būtų taikomas 21 proc.
Taip pat buvo siūlomas ir progresinis 25 proc. mokesčio tarifas, kuris būtų taikomas pajamoms iš darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių, jei jos viršytų socialinio draudimo įmokų lubas, ir būtų taikomas pateikiant metinę pajamų mokesčio deklaraciją.
Taip pat 2019-2021 metais maksimalų NPD didinti iki 470 eurų, iki 2,5 VDU 2021 metais.
Kaip yra dabar?
Pagal šiandien galiojančias nuostatas, GPM pajamoms iš darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių yra taikomas 15 proc.
Pagal valstybinį socialinį ir sveikatos draudimą reklamentuojančius teisės aktus šiuo metu nominalus socialinio ir sveikatos draudimo tarifas šioms pajamoms siekia 39,5 proc., iš kurių 30,5 proc. sumoka darbdavys, o 9 proc. – darbuotojas.
Taip pat pagal galiojančias GPM įstatymo nuostatas šiuo metu pajamoms iš darbo santykių yra taikomas maksimalus 380 eurų NPD, 450 eurų ir 390 eurų taikomas riboto darbingumo asmenims.
Kas keisis?
Galutiniame balsavime Seimui pritarus, kad bus sujungtos darbuotojo ir darbdavio socialinės draudimo įmokos, žmonių atlyginimai „popieriuje“ padidėtų 28,9 proc.
Suprantama, kad pasikeitus sumai, nuo kurios skaičiuojami mokesčiai, keisis ir kiti tarifai. Taip pat bus didinamas neapmokestinamas pajamų dydis (NPD).
Tikimasi, kad bendrai dėl reformų VDU augs apie 50 eurų, o pokyčius pajus apie 1 mln. dirbančiųjų.
Seimas nusprendė, kad vietoj dabartinio 15 proc. GPM dydžio jis didės iki 20 ir 27 proc.
27 proc. GPM tarifas kitąmet būtų taikomas metinėms pajamoms, didesnėms kaip 120 VDU, 2020 metais – nuo 84 VDU, o 2021 metais – nuo 60 VDU.
120 VDU viršijančios dividendų pajamos kitąmet būtų apmokestintos 18 proc., o kitos ne iš darbo santykių kylančios pajamos – 20 proc. GPM.
Iš viso, sujungus darbdavio ir darbuotojo mokamus mokesčius, nuo atlyginimo būtų nuskaičiuojamas 20 proc. GPM ir 19,5 proc. socialinio draudimo įmokos, įskaitant ir privalomąjį sveikatos draudimą „Sodrai“.
Jeigu tokie pakeitimai dar kartą Seimui nubalsavus įsigalios, gyventojai deklaruodami pajamas galėtų susigrąžinti didesnę dalį sumokėtų mokesčių.
Tiesa, 15 proc. GPM tarifas liktų galioti ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio nedarbo išmokoms, taip pat kitoms gyventojo pajamoms.
Atlyginimo riba, iki kurios taikomas NPD, 2019 metais turėtų augti iki 2 VDU, 2020 metais didėtų iki 2,25, o 2021-aisiais – iki 2,5 VDU.
Kitąmet NPD siektų 300 eurų, antraisiais reformos metais – iki 400 eurų, o 2021-aisiais – iki 500 eurų.
