D.Grybauskaitės teigimu, dėl priimtų pataisų atsiranda galimybė didinti „Sodros“ pensijas ne tik tiems žmonėms, kurių pensijos šiuo metu yra mažiausios, bet ir visiems dabartiniams pensininkams, pranešė Prezidentūros spaudos tarnyba.
Prezidentė pabrėžė, kad Vyriausybė turi tinkamai pasirengti sprendimų įgyvendinimui ir suprantamai žmonėms išaiškinti naujovių turinį, kad visi galėtų įvertinti savanoriško pasirinkimo galimybes.
Be to, pasak šalies vadovės, būtina, kad pensijų sistema taptų tvari, ilgalaikė ir užtikrinanti visuomenės pasitikėjimą valstybe.
„Dirbantiesiems sukuriama paskata sukaupti didesnę senatvės pensiją. Jiems suteikiama galimybė kaupti papildomai – daugiau, nei įstatyme numatytas minimumas, ir pasinaudoti mokesčių lengvatomis. Jos numatytos ir darbdaviams, jeigu jie prisidės prie savo darbuotojų kaupiamų pensijų“, – teigiama Prezidentūros pranešime.
Jame pabrėžiama, kad pensijų fondų dalyvių keliama teisėtų lūkesčių problema sprendžiama paliekant valstybės biudžeto dotaciją, kaip valstybės paskatinimą dalyvauti kaupime, įtvirtinant mokesčių lengvatas kaupiantiesiems daugiau, mažinant apmokestinimo naštą darbo jėgai.
D.Grybauskaitė pabrėžė, kad Vyriausybė turi tinkamai pasirengti sprendimų įgyvendinimui ir suprantamai žmonėms išaiškinti naujovių turinį, kad visi galėtų įvertinti savanoriško pasirinkimo galimybes.
Be to, pasak prezidentės, būtina, kad pensijų sistema taptų tvari, ilgalaikė ir užtikrinanti visuomenės pasitikėjimą valstybe.
Priimti pensijų įstatymai įsigalios nuo 2019 m. sausio 1 dienos.
Kas keičiasi?
Pagal įstatymų projektą „Sodros“ sistema ir antroji pensijų pakopa bus atskirtos, todėl asmeninis kaupimas prisidedant valstybei taptų tarsi priedu prie „Sodros“ mokamos senatvės pensijos.
Kaip skelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, teigiama šios pertvarkos pasekmė – kaupiamoji asmeninė pensija būtų tarsi priedas prie „Sodros“ pensijos, tai yra nebeliktų nuostatos, jog kaupimas sumažina „Sodros“ pensiją, kaip yra šiuo metu. Pensijų kaupimo pertvarkos planas numato, kad kitąmet „Sodros“ pervedimai į antrosios pakopos fondus bus nutraukti, tačiau po 1 procentinį punktą sumažinus „Sodros“ įmoką ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą, gyventojams bus sudaryta galimybė šias lėšas skirti privačiam pensijų kaupimui.
Pertvarkant pensijų kaupimo sistemą būtų atsisakoma 2 proc. „Sodros“ įmokų pervedimų į antrosios pakopos pensijų fondus ir nustatoma nauja kaupimo formulė (4+2). Įmoką sudarytų 4 proc. nuo pensijų kaupimo dalyvio pajamų ir 2 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio lygio priemoka iš valstybės biudžeto. Po mokesčių konsolidacijos (kai atlyginimai „ant popieriaus“ išaugs) kaupimo procentai šiek tiek keistųsi ir kaupimo formulė būtų tokia: 3 proc. nuo asmens atlyginimo ir 1,5 proc. valstybės parama nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio.
Pertvarkoje numatoma nauja dalyvių įtraukimo į papildomą pensijų kaupimą antrosios pakopos pensijų fonduose tvarka.
Svarstomais projektais siūloma, kad nuo 2019 m. sausio visi dabartiniai kaupiantieji ir nekaupiantys iki 40 metų asmenys būtų įtraukiami į pensijų kaupimą su teise pasakyti „ne“. Į kaupimo fondą įtrauktas asmuo iki įtraukimo metų birželio 30 d. galėtų informuoti pensijų kaupimo bendrovę apie atsisakymą dalyvauti pensijų kaupime. Jei atsisakymo per nustatytą terminą įtrauktas asmuo nepareikštų, jis taptų kaupimo dalyviu. Įtraukimo procedūra būtų kartojama tris kartus kas trejus metus iki 40 metų.
Vyresni nei 40 metų ir nekaupiantys asmenys pensijų kaupime galėtų dalyvauti savanoriškai. Asmenys, tapę pensijų fondų dalyviais iki 2018 m. gruodžio 31 d., iki 2019 m. birželio 30 d. pensijų kaupimo bendrovei galėtų pateikti prašymą nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime arba stabdyti pensijų įmokų pervedimą. Po pertvarkos anuiteto mokėtoju turėtų tapti „Sodra“. Siūloma įtvirtinti dvi pensijų anuitetų rūšis: atidėtąjį pensijų anuitetą ir standartinį pensijų anuitetą.
Taip pat būtų įtvirtintos vienkartinės ir periodinės pensijų išmokos, kurios būtų paveldimos Civilinio kodekso nustatyta tvarka, jei būtų neišmokėtos dėl gavėjo mirties.
