Kankinanti buvo ir vakarykštė diena – į orą laiku nepakilo „Small Planet Airlines“ (SPA) orlaivis, turėjęs lietuvius nuskraidinti į Bulgarijos Burgaso oro uostą.
Išskristi poilsiautojai turėjo 7 val. 30 min., tačiau skrydis buvo atidėtas iki 20 val. 35 min.
Teko laukti ir kone parą
„Oro uoste pilna šeimų, keliaujančių su mažamečiais vaikais pailsėti, o vežėjui ir kelionių organizatoriams nusispjauti, – pyko oro uoste įstrigęs Vaidotas. – Gaila, kad ši įmonė nekreipia dėmesio ir gadina klientams atostogas.“
Keliautojas pasakojo iš bendrakeleivių girdėjęs, kad kai kurios šeimos, nenorėdamos gadintis nuotaikos ir atostogų pradžios, laukti skrydžio tiesiog nuvyko į vandens parką.
Bet vakarykštis vėlavimas – ne rekordinis, nes liepos 2-ąją poilsiautojai kelionės namo iš Rodo laukė net 22 valandas.
Beveik parą pavėlavę keleiviai net turėjo skubiai tartis su darbdaviais dėl atostogų pratęsimo.
Lenkijoje, Vokietijoje ir kitose ES šalyse įsitvirtinusi, Aziją užkariaujanti lietuvių oro bendrovė pastaruoju metu klimpsta tėvynėje.
Šią vasarą daugiau nei tris valandas (už tokį vėlavimą keleiviui priklauso kompensacija) SPA skrydžiai iš Vilniaus vėlavo 8 kartus.
Kaskart nukenčia po kelis šimtus žmonių, nes SPA skraidina 180–220 vietų lėktuvais.
Skrydžiams iš Lietuvos bendrovė naudoja tris orlaivius, dar 27 skraido iš užsienio oro uostų.
Tačiau, atrodo, kad bijodama prarasti pasitikėjimą užsienio šalyse „Small Planet Airlines“ visus šunis sukaria ant lietuvių – juk savi, pakentės.
Taip buvo ir vakar: iš kitų šalių SPA lėktuvai kilo ir leidosi numatytu laiku.
Tikina, kad tai – išimtys
SPA rinkodaros vadovas Simonas Bartkus teisinosi, kad jo atstovaujamos bendrovės skrydžių vėlavimai – išimtiniai atvejai: „Šįmet 3 valandas arba ilgiau vėlavo 1,75 proc. skrydžių, kitaip tariant, mažiau nei 2 iš 100.
Vasarą skrydžių atidėjimų būna daugiau, nei įprasta, dėl itin didelio veiklos intensyvumo. O šįmet vežame rekordiškai daug poilsiautojų – kas šeštas Vilniaus oro uosto keleivis skrenda su SPA.“
Kone parą skrydis iš Rodo į Vilnių, kaip aiškino S.Bartkus, vėlavo todėl, kad, taisant orlaivio gedimą, baigėsi įgulos darbo laikas. O ilsėtis jai paprastai privaloma apie 10 valandų.
„Small Planet Airlines“ niekada nepažeidžia įgulai nustatyto darbo ir poilsio režimo, nes tai gali turėti esminės įtakos skrydžio saugai. Skrydis įvykdytas iškart, kai tik baigėsi įgulai priklausantis poilsis“, – aiškino S.Bartkus.
Jis tikino, kad keleiviais buvo pasirūpinta, – atidėto skrydžio jie laukė viešbučiuose.
Anot SPA rinkodaros vadovo, vasaros tvarkaraštis labai intensyvus, tad atidėjus vieną skrydį dažnai ištinka domino efektas ir susidaro vėlavimų grandinė. Tam įmonė stengiasi panaudoti turimus pakaitinius orlaivius, o jei nepavyksta – išsinuomoti lėktuvą.
Tačiau vasarą visoje Europoje laisvų orlaivių dažniausiai tiesiog nebūna.
Aviaciniu žiemos sezonu tai padaryti kur kas paprasčiau. SPA atstovas pateikė pavyzdį: šių metų kovą keleiviams iš Egipto Hurgados kurorto parskraidinti įmonė nuomojosi itin retą „Airbus A340–500“ – ilgo nuotolio skrydžiams skirtą keturis variklius turintį orlaivį, kurių visame pasaulyje yra vos trys.
Kompensacijoms – milijonai
„Suprantame, kad keleiviams dėl atidėto skrydžio kyla daug neigiamų emocijų, todėl labai atsiprašome visų keleivių, kuriems tokių nepatogumų sukėlėme“, – sakė S.Bartkus.
Lietuvoje SPA niekada neatšaukia skrydžių, nors šią praktiką, anot S.Bartkaus, taiko dauguma kitų oro linijų, siekdamos išvengti daug valandų trunkančių vėlavimų.
„Keleiviai arba skraidinami kitomis oro linijomis alternatyviais maršrutais, dažnai su persėdimais ir nebūtinai patogiu laiku, arba gauna kompensaciją, o susiorganizuoti atšauktą kelionę jiems paliekama patiems“, – aiškino užsakomųjų skrydžių bendrovės rinkodaros vadovas.
Net ir tokios pastangos įmonei atsieina nemenkai. Pernai Europoje ir Azijoje dirbanti SPA kompensacijoms keleiviams skyrė 12,7 mln. eurų. Iš jų beveik 2 mln. eurų buvo išmokėti Lietuvoje.
Turi 30 orlaivių parką
„Small Planet Airlines“ orlaivių parkas šiemet pasipildė 8 orlaiviais. Dabar jame yra 30 „Airbus“ A320 ir A321 lėktuvų. Jau girdėti ir svarstymų, kad bendrovė „Small Planet Airlines“ naujausius orlaivius naudoja Vakarų šalyse, o iš Lietuvos skraidina senesniais.
S.Bartkus tai kategoriškai neigė. „Mūsų orlaivių parko amžiaus vidurkis – 16 metų, didelė dalis jų atnaujinta 2016 metais.
Tiek Lietuvoje, tiek kitose savo rinkose skraidome įvairaus senumo ir komplektacijos orlaiviais.
Orlaivių amžiui taikomi visiškai kiti kriterijai nei automobilių.
Juk 20 metų lėktuvas, jei jis yra tinkamai prižiūrimas, gali būti puikios techninės būklės“, – aiškino įmonės atstovas.
Pilasi skundų lavina
Bet vėluoja ne tik SPA orlaiviai. Todėl Civilinės aviacijos administracija (CAA), į kurios rankas patenka keleivių skundai, šįmet greičiausiai užfiksuos rekordą.
Per pirmąjį metų pusmetį ji gavo 182 skundus.
Praėjusiais metais šis skaičius siekė 71, 2016-aisiais – 141. Skundų šūsnis gali dar augti, mat juos galima pateikti ne iškart, o kad ir po metų.
Per vos įpusėjusius šiuos metus CAA gavo 40 skundų dėl keturių vėlavusių SPA skrydžių (dažniausiai keleiviai skundžiasi tiesiogiai oro bendrovei), 2017 metais per tą patį laikotarpį buvo gauta 20 skundų, o 2016 m. – 60. SPA užima trečią vietą pagal skraidinamų keleivių skaičių Vilniaus oro uoste.
Vėluoja dėl pilotų stygiaus
Daugiausia skrydžių Lietuvoje vėluoja ar yra atšaukiami Vilniaus oro uoste, nes jis – didžiausias.
Kaip sakė CAA Oro transporto skyriaus vedėja Virginija Žegunytė, pagrindinės vėlavimo priežastys visoje Europoje yra panašios – blogos orų sąlygos, orlaivių techniniai gedimai, streikai, eismo apribojimai oro erdvėje ar atitinkamuose oro uostuose.
„Yra dar viena svarbi priežastis – orlaivių ir pilotų trūkumas.
Ši bėda pastaraisiais metais vis labiau ryškėja ne tiktai Europoje, bet ir visame pasaulyje“, – aiškino CAA atstovė.
Remiantis oro uostų renkama vėlavimų (kai išvykti uždelsiama daugiau kaip 2 valandas) statistika, daugiausia jų tenka reguliariesiems skrydžiams – juk jų kur kas daugiau nei užsakomųjų. Vilniaus oro uoste 2016 ir 2017 metais reguliarieji skrydžiai sudarė apie 83 proc.
„Tačiau didžiausio atgarsio sulaukia būtent užsakomųjų skrydžių vėlavimas. Juk jie niekada nebūna atšaukiami, nors vėluojama net ir iki keliolikos valandų“, – sakė V.Žegunytė.
Skundžiasi ne be reikalo
Daugumoje pretenzijų, kurių sulaukia CAA, reikalaujama kompensacijos dėl vėlavimo atvykti į galutinį paskirties oro uostą trimis ar daugiau valandų, negu numatyta pagal skrydžio tvarkaraštį.
V.Žegunytė sakė, kad skundžiamasi ir dėl laukiant nesuteiktos pagalbos, informacijos stokos, netinkamo kompensacijos dydžio ar dėl to, kad pernelyg ilgai tenka laukti vežėjo atsakymo į pretenziją.
„Tikrai ne visada keleiviais tinkamai pasirūpinama. Pagal mūsų statistiką, apie 75 procentus išnagrinėtų skundų pasirodė esantys pagrįsti“, – aiškino CAA atstovė.
Lietuvos CAA išnagrinėjus skundus ir pateikus išvadas, oro vežėjai keleiviams išmokėjo kompensacijas ar padengė keleivių išlaidas. Šios sumos 2016 metais siekė 121,6 tūkst. eurų, 2017 metais – 97,9 eurų, o šįmet iki liepos pradžios – beveik 63 tūkst. eurų.
Ką daryti, jei skrydis vėluoja?
Dėl vėluojančio ar atidėto skrydžio turistai pirmiausia turi raštu kreiptis į oro vežėją.
Jei šis neatsako į pateiktą pretenziją per 4–6 savaites arba nepagrįstai atsisako tenkinti reikalavimus, keleivis gali pateikti skundą Civilinės aviacijos administracijai.
Patyrę nepatogumų dėl atidėto skrydžio, kai į galutinę paskirties vietą atvykstama pavėlavus daugiau kaip 3 valandas, turistai gali reikalauti ne mažesnės nei 250 eurų kompensacijos. Tam nereikia jokių tarpininkų.
Turistas turi teisę sutikti arba nesutikti dėl mažesnės nei 250 eurų oro vežėjo siūlomos kompensacijos.
Pagal ES reglamentą, jei skrydžio nuotolis siekia 1500 km arba mažiau, kompensacija yra 250 eurų, nuo 1500 iki 3500 km – 400 eurų, daugiau kaip 3500 km – 600 eurų.
