Liros kursas nuo biržos prekybos sesijos pradžios krito maždaug 12 proc. ir pirmą kartą savo istorijoje kirto 6 lirų už JAV dolerį ribą, nusileidęs iki beveik 6,2 liros. Tačiau vėliau kursas šiek tiek atsitiesė ir pakilo iki 5,85 liros už JAV dolerį, o jo dienos nuosmukis sumažėjo iki 5,5 procento.
Nuo metų pradžios liros vertė sumažėjo daugiau kaip trečdaliu ir JAV dolerio, ir euro atžvilgiu. Turkijos nacionalinę valiutą slegia susirūpinimas dėl vidaus ekonominės politikos, taip pat dėl politinės padėties ir visų pirma neslūgstančios įtampos santykiuose su Jungtinėmis Valstijomis.
Rinkos taip pat nerimauja dėl Turkijos ekonominės politikos krypties, ypač po to, kai metinė infliacija priartėjo prie 16 proc., o centrinis bankas vis nedidina palūkanų normų.
Birželio 24 dieną įvykusius rinkimus laimėjęs ir savo galias sustiprinęs prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas sugriežtino nominaliai nepriklausomo centrinio banko kontrolę, o savo žentą Beratą Albayraką paskyrė finansų ministru.
Susirūpinimas dar padidėjo, britų verslo dienraščiui „The Financial Times“ pranešus apie tai, kad Europos Centrinio Banko (ECB) priežiūros sistemoje pastarosiomis savaitėmis imta skirti daugiau dėmesio su Turkija susijusioms euro zonos bankų pozicijoms.
Leidinys nurodė, kad padėtis dar nelaikoma „kritine“, tačiau manoma, jog ypač nukentėti galėtų Ispanijos BBVA, Italijos „UniCredit“ ir Prancūzijos „BNP Paribas“.