„Būtų keista, jei nebūtų nesusipratimų ir nebūtų klausimų“, – Seime sakė ministrė.
J.Petrauskienė patikino, kad 2019 metų rugsėjo 1 dieną jau bus galima objektyviai vertinti etatinio apmokėjimo reformą.
Ministrė sakė, kad numatytas didelis finansinis resursas, užtikrinsiantis algų padidėjimą. Papildomai skirta jau 17 mln. eurų, o nuo rugsėjo iki kitų metų sausio skirta dar 17,4 mln. eurų. Ministrė patikino, kad šie pinigai pasieks mokyklas su pirmaisiais atlyginimais spalį.
ŠMM planuoja, kad numatytos permainos bus įgyvendintos per dvejus metus. Pasak J.Petrauskienės, iš viso papildomai bus skirta 95 mln. eurų. Pirmais metais bus finansuojami 22 tūkst. mokytojų etatų, po poros metų šis rodiklis sieks 28 tūkst.
Anot ministrės, naujam apmokėjimo modeliui visiškai yra pasirengusios penktadalis mokyklų.
„Parengtos rekomendacijos mokyklų vadovams, nuo balandžio rengiamos konsultacijos, mokymai, karštąja linija buvo atsakoma po 4000 skambučių, nuo gegužės veikia portalas etatinis.lt“, – Seime vardijo ministrė.
Nuo rugpjūčio mokytojus konsultuoja Teisės klinika.
Paauklėjo ministrę: „Jūs padarėte klaidą“
Pranešimą perskaičiusią ir į Seimo narių atsakymus atsakiusią švietimo ir mokslo ministrę pamokė Seimo narys Andrius Kubilius.
„Ministre, nežinau, kas jums patarė imtis etatinio mokytojų apmokėjimo, bet, mano įsitikinimu, jūs padarėte didelę strateginę klaidą. Jūs sukūrėte mokytojams lūkesčius, kad be papildomų pinigų, vien perskirstant lėšas, galima padidinti atlyginimus.
Taip nieko nebus. Šiemet skiriate 17,4 mln. eurų. Jūs suprantate, ką tai reiškia. Bendra mokytojų atlyginimų eilutė biudžete, kaip skelbia ŠMM, yra penki šimtai keturiasdešimt milijonų eurų. Pridėjus 17 mln. susidaro tik 3 proc. prieaugis per metus. Tai iš esmės tiek pat, kiek infliacija šiais metais.
Tad šiemet pirmą kartą po dešimt metų mokytojų atlyginimai taps mažesni nei vidutiniai šalies atlyginimai. 2009 metais mokytojų atlyginimai viršijo vidutinį šalies atlyginimą 30 proc.“, – kalbėjo A.Kubilius.
Seimo narys ragino ministrę elgtis taip pat, kaip kad buvo daroma tariantis dėl gynybos finansavimo – sutarusios partijos parengė ilgalaikį planą.
„Tai tą patį turime daryti su švietimu. Ne perskirstymo tvarka, o svarstyti, kaip realiai padidinti biudžeto eilutę mokytojų atlyginimams.
Galime susitarti, kad po trejų ketverių metų vidutiniai mokytojų atlyginimai bus 20 ar 30 proc. didesni ir siekime šio tikslo. O dabar kankinsimės su etatiniu apmokėjimu, kuris be naujų pinigų nieko gero neduos“, – kalbėjo A.Kubilius.
Tuo tarpu ŠMM skaičiuoja keturių mėnesių padėtį. Bendras mokytojų atlyginimų biudžetas keturiems mėnesiams, pridėjus 17,4 mln. eurų, išauga 10 proc. (mokytojų atlyginimų biudžeto dalis keturiems mėnesiams siekia apie 170 mln. eurų).
Seimo narys Mantas Adomėnas suabejojo, ar pakankamai ministerija nuveikė per dvejus šios kadencijos metus, ir klausė, ar ministrė nemananti, kad turėtų prisiimti politinę atsakomybę. J.Petrauskienė pabrėžė, kad reformos užtrunka.
„Manau, kad tai pirmoji Vyriausybė, kuri ėmėsi struktūrinių pertvarkų, tiek kalbant apie aukštąjį mokslą, tiek apie bendrąjį ugdymą. Visada galutiniams sprendimams priimti pritrūkdavo valios. Todėl švietimo sistema yra išvarginta nepriimtų sprendimų“, – ankstesnes valdžias kritikavo ministrė J.Petrauskienė.
Tikslas – mokytojams pakelti algą
Ministrė antradienį Seime sakė, kad mokytojų darbo apmokėjimo permainas rekomendavo daug tarptautinių organizacijų ir kad darbo grupė jau gerokai anksčiau buvo sutarusi dėl tokių pokyčių tikslų.
Ko siekiama etatiniu apmokėjimu? Pasak J.Petrauskienės, pirmiausia – tinkamai planuoti ugdymo tikslus, didinti mokytojo profesijos patrauklumą, numatant atlygį už visas jų atliekamas veiklas ir sudaryti prielaidas socialiniam mokytojų saugumui.
Ministrė pabrėžė, kad bėda, jog jauni pedagogai neateina dirbti į mokyklas. Svarbiausia priežastis, kodėl mokytojai uždirba mažai ir negali jaustis socialiai saugūs, ta, kad mokytojų krūviai labai maži, mokama tik už pamokas, nors Švietimo įstatymas numato, kad mokykloje turi būti įgyvendinama daug kitų veiklų, tarkim, smurto prevencija.
Ministrė sakė, kad mokytojai rūšiuojami pagal mokomus dalykus. Didesnį krūvį turi lituanistai, matematikai.
„Tačiau XXI a. negalime mokytojų rūšiuoti į svarbius ar mažiau svarbius. Tarkim, dailės ar kūno kultųūros mokytojai nėra mažiau svarbūs“, – sakė J.Petrauskienė.
Ji pabrėžė, kad vos 5 proc. mokytojų turi etatui prilygstantį krūvį.
„Mes negalime turėti laisvų, profesionalių, pasitikinčių mokytojų tokiomis sąlygomis. Kas trečias mokytojas uždirba iki 500 eurų bruto“, – sakė ministrė.
Rengiasi streikui po pirmos algos
ŠMM užmojais abejojama ne tik Seime.
Mokytojai rengiasi streikui, tiesa, jie nori sulaukti pirmojo atlyginimo šiais mokslo metais – spalį, kuris parodytų, kaip jų uždarbį paveikė ŠMM įvesta nauja etatinio apmokėjimo tvarka.
ŠMM tikina, kad atlyginimai kilsiantys. Kai kurie mokytojai yra sakę, kad su mokyklų direktoriais suskaičiavus jų krūvį, aiškėjo, kad atlygis pakilsiąs 20-40 eurų. Dalis nurodė, kad kišenė pilnėsianti net 100 ar daugiau eurų.
Tačiau profesinės sąjungos atstovai su tuo nesutinka.
„Visi požymiai rodo, kad atlyginimai nesikeis arba mažės. Ministerija sako, kad apmokės visus mokytojų darbus. Bet tiesa ta, kad bus apmokama tik 90 proc. darbo“, – lrytas.lt sakė Vilniaus švietimo profesinės sąjungos pirmininkė Rūta Osipavičiūtė.
Ji argumentavo tuo, kad pinigų skiriama 1386 darbo valandoms per metus apmokėti, nors visą etatą sudaro 1512 valandų.
Mokytojo etatas sudaromas iš trijų kišenių: kontaktinių valandų-pamokų, nekontaktinių valandų (rengimosi kontaktinėms valandoms laikas) ir bendruomeninės veiklos (renginiai, projektai).
Kaip sakė R.Osipavičiūtė, dažnoje mokykloje trečiojoje kišenėje nelieka pinigų. Mokytojams nebebus apmokama ir už darbo sudėtingumą – tokį priedą iki 20 proc. atlyginimo gaudavo 9-12 gimnazijos klasių mokytojai.
„Didelis chaosas, sistema neišgryninta. Ministerija samdo teisininkus, studentus teisininkus tam paaiškinti. Ministerija tiesiog neturi supratimo apie mokytojų apmokėjimą. Ką ministrė gali paaiškinti apie mūsų atlyginimus?“ – retoriškai klausė R.Osipavičiūtė.
